Pasikalbėjimų knygelė

lt Jungtukai 3   »   no Konjunksjoner 3

96 [devyniasdešimt šeši]

Jungtukai 3

Jungtukai 3

96 [nittiseks]

Konjunksjoner 3

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
(Aš) keliuosi, kai tik suskamba žadintuvas. J-g-st-- op- -- sna-t ---k-r----k-----g--. J-- s--- o-- s- s---- v----------- r------ J-g s-å- o-p s- s-a-t v-k-e-k-o-k- r-n-e-. ------------------------------------------ Jeg står opp så snart vekkerklokka ringer. 0
Kai tik turiu / man reikia mokytis, tuoj pavargstu. Jeg b-ir -re-t-så---art --g sk-- --r-. J-- b--- t---- s- s---- j-- s--- l---- J-g b-i- t-e-t s- s-a-t j-g s-a- l-r-. -------------------------------------- Jeg blir trett så snart jeg skal lære. 0
Kai tik man sukaks 60 (šešiasdešimt) metų, liausiuosi dirbti. Jeg ----te--å jo-be-nå--j-g bli---eks--. J-- s------ å j---- n-- j-- b--- s------ J-g s-u-t-r å j-b-e n-r j-g b-i- s-k-t-. ---------------------------------------- Jeg slutter å jobbe når jeg blir seksti. 0
Kada (jūs) paskambinsite? Nå- ---g-- du? N-- r----- d-- N-r r-n-e- d-? -------------- Når ringer du? 0
Kai tik turėsiu (minutę) laiko. Så--na-- jeg--a--t--. S- s---- j-- h-- t--- S- s-a-t j-g h-r t-d- --------------------- Så snart jeg har tid. 0
Jis paskambins, kai tik turės truputį / šiek tiek laiko. Han-rin----så------ ha----r -i-. H-- r----- s- s---- h-- h-- t--- H-n r-n-e- s- s-a-t h-n h-r t-d- -------------------------------- Han ringer så snart han har tid. 0
Ar ilgai (jūs) dirbsite? H-or-l-nge-s-a--d--j-b-e? H--- l---- s--- d- j----- H-o- l-n-e s-a- d- j-b-e- ------------------------- Hvor lenge skal du jobbe? 0
(Aš) dirbsiu tol, kol galėsiu. Jeg s-a- --b-e--- l---- j-- kan. J-- s--- j---- s- l---- j-- k--- J-g s-a- j-b-e s- l-n-e j-g k-n- -------------------------------- Jeg skal jobbe så lenge jeg kan. 0
(Aš) dirbsiu, kol būsiu sveikas / sveika. Je--sk---j-b-e--å leng---e--e- f--sk. J-- s--- j---- s- l---- j-- e- f----- J-g s-a- j-b-e s- l-n-e j-g e- f-i-k- ------------------------------------- Jeg skal jobbe så lenge jeg er frisk. 0
Jis guli lovoje užuot dirbęs. Han l-gg-r --s---a-i-s-e-e- fo- å-jo-be. H-- l----- i s---- i s----- f-- å j----- H-n l-g-e- i s-n-a i s-e-e- f-r å j-b-e- ---------------------------------------- Han ligger i senga i stedet for å jobbe. 0
Ji skaito laikraštį užuot virusi valgyti. Hun leser -v-s-n - ste-e---or-- -a-e--a-. H-- l---- a----- i s----- f-- å l--- m--- H-n l-s-r a-i-e- i s-e-e- f-r å l-g- m-t- ----------------------------------------- Hun leser avisen i stedet for å lage mat. 0
Jis sėdi smuklėje užuot ėjęs namo. Han--i-t-r-p--pub-n-i-----e----r-- -å -je-. H-- s----- p- p---- i s----- f-- å g- h---- H-n s-t-e- p- p-b-n i s-e-e- f-r å g- h-e-. ------------------------------------------- Han sitter på puben i stedet for å gå hjem. 0
Kiek (aš) žinau, jis gyvena čia. Så --d- --- --t bor-h---h--. S- v--- j-- v-- b-- h-- h--- S- v-d- j-g v-t b-r h-n h-r- ---------------------------- Så vidt jeg vet bor han her. 0
Kiek (aš) žinau, jo žmona serga. Så v--t j---ve--------a h--s syk. S- v--- j-- v-- e- k--- h--- s--- S- v-d- j-g v-t e- k-n- h-n- s-k- --------------------------------- Så vidt jeg vet er kona hans syk. 0
Kiek (aš) žinau, jis neturi darbo / yra bedarbis. S--v-dt j-g -et----ha- arb-id-l-dig. S- v--- j-- v-- e- h-- a------------ S- v-d- j-g v-t e- h-n a-b-i-s-e-i-. ------------------------------------ Så vidt jeg vet er han arbeidsledig. 0
(Aš) pramiegojau, kitaip / kitu atveju būčiau atėjęs laiku. Jeg -a-d- ---m-- t--snok de-------g i-k- h------ors--e----g. J-- h---- k----- t------ d----- j-- i--- h---- f------- m--- J-g h-d-e k-m-e- t-d-n-k d-r-o- j-g i-k- h-d-e f-r-o-e- m-g- ------------------------------------------------------------ Jeg hadde kommet tidsnok dersom jeg ikke hadde forsovet meg. 0
(Aš) pavėlavau į autobusą, kitaip / kitu atveju būčiau atėjęs laiku. Jeg--adde--om--- --ds-ok -----------k--ha-----i-tet b-----. J-- h---- k----- t------ h--- j-- i--- h---- m----- b------ J-g h-d-e k-m-e- t-d-n-k h-i- j-g i-k- h-d-e m-s-e- b-s-e-. ----------------------------------------------------------- Jeg hadde kommet tidsnok hvis jeg ikke hadde mistet bussen. 0
(Aš) neradau kelio, kitaip / kitu atveju būčiau buvęs laiku. Je- k---ikke-i tide--or-i-je--ikke -an--ve---. J-- k-- i--- i t--- f---- j-- i--- f--- v----- J-g k-m i-k- i t-d- f-r-i j-g i-k- f-n- v-i-n- ---------------------------------------------- Jeg kom ikke i tide fordi jeg ikke fant veien. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalba ir matematika

Mąstymas ir kalba yra neatsiejami dalykai. Jie daro vienas kitam įtaką. Lingvistinės struktūros veikia mūsų mąstymą. Pavyzdžiui, kai kurios kalbos neturi žodžių skaičiams. Tad kalbėtojai nesupranta skaičių sąvokos. Tad matematika ir kalba iš dalies irgi gali priklausyti kartu. Gramatinės ir matematinės struktūros neretai yra panašios. Kai kurie mokslininkai mano, kad jos yra panašiai apdorojamos. Jie tiki, kad kalbos centras taip pat yra atsakingas už matematiką. Jis gali padėti atlikti skaičiavimus. Tačiau naujausi tyrimai priėjo kitų išvadų. Jie parodė, kad matematiką smegenys apdoroja nepasitelkdamos kalbos. Tyrėjai dirbo su trimis vyrais. Jų smegenys buvo pažeistos. Dėl šios priežasties pažeistas buvo ir kalbos centras. Dalyviams buvo sunku kalbėti. Jie nebegalėjo suformuluoti paprastų sakinių. Jie nesuprasdavo net žodžių. Po kalbos testo jiems buvo duota spręsti matematinius uždavinius. Kai kurie šių uždavinių buvo labai sudėtingi. Nepaisant to, jie sugebėjo juos išspręsti! Šio tyrimo rezultatai buvo labai įdomūs. Jie parodė, kad matematika koduojama ne žodžiais. Tačiau įmanoma, kad kalba ir matematika turi tą patį pagrindą. Abi yra apdorojamos tame pačiame centre. Tačiau matematika neprivalo būti pirmiausia išversta į kalbą. Galbūt kalbos ir matematikos sritys vystosi kartu... O kai baigia vystytis, pradeda egzistuoti atskirai!