Pasikalbėjimų knygelė

lt ko prašyti   »   ro a „cere” ceva

74 [septyniasdešimt keturi]

ko prašyti

ko prašyti

74 [şaptezeci şi patru]

a „cere” ceva

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rumunų Žaisti Daugiau
Ar galite man apkirpti plaukus? M- -u-e----u---? M- p----- t----- M- p-t-ţ- t-n-e- ---------------- Mă puteţi tunde? 0
Prašau nenukirpti per trumpai. N- prea------,--- rog. N- p--- s----- v- r--- N- p-e- s-u-t- v- r-g- ---------------------- Nu prea scurt, vă rog. 0
Prašau truputį trumpiau. Cev--m-i sc-r---vă -o-. C--- m-- s----- v- r--- C-v- m-i s-u-t- v- r-g- ----------------------- Ceva mai scurt, vă rog. 0
Ar galite išryškinti nuotraukas? P--e-- dev---p- p--ele? P----- d------- p------ P-t-ţ- d-v-l-p- p-z-l-? ----------------------- Puteţi developa pozele? 0
Nuotraukos yra kompaktiniame diske. Pozel- --n--pe--D. P----- s--- p- C-- P-z-l- s-n- p- C-. ------------------ Pozele sunt pe CD. 0
Nuotraukos yra fotoaparate. Poz-le --n--î--apar-t-l -o-o. P----- s--- î- a------- f---- P-z-l- s-n- î- a-a-a-u- f-t-. ----------------------------- Pozele sunt în aparatul foto. 0
Ar galite sutaisyti laikrodį? Îmi p---------a-----asul? Î-- p----- r----- c------ Î-i p-t-ţ- r-p-r- c-a-u-? ------------------------- Îmi puteţi repara ceasul? 0
Taurė / stiklinė / stiklas sudužusi / -ęs. S-ic---e--- s-art-. S----- e--- s------ S-i-l- e-t- s-a-t-. ------------------- Sticla este spartă. 0
Baterija tuščia. B--eri--e-te--oal-. B------ e--- g----- B-t-r-a e-t- g-a-ă- ------------------- Bateria este goală. 0
Ar galite išlyginti marškinius? Îmi-p-teţ--c-lc- c--a--? Î-- p----- c---- c------ Î-i p-t-ţ- c-l-a c-m-ş-? ------------------------ Îmi puteţi călca cămaşa? 0
Ar galite išvalyti kelnes? Î-i p---ţ-------- ---ta-o-i-? Î-- p----- c----- p---------- Î-i p-t-ţ- c-r-ţ- p-n-a-o-i-? ----------------------------- Îmi puteţi curăţa pantalonii? 0
Ar galite sutaisyti batus? Îm- -ut-ţ- --p--- --n-o---? Î-- p----- r----- p-------- Î-i p-t-ţ- r-p-r- p-n-o-i-? --------------------------- Îmi puteţi repara pantofii? 0
Ar galite man duoti ugnies? Îm- daţ- -- ro- u- ---? Î-- d--- v- r-- u- f--- Î-i d-ţ- v- r-g u- f-c- ----------------------- Îmi daţi vă rog un foc? 0
Gal turite degtukų arba žiebtuvėlį? Av-ţi--h--r-te---u-o b-ich--ă? A---- c------- s-- o b-------- A-e-i c-i-r-t- s-u o b-i-h-t-? ------------------------------ Aveţi chibrite sau o brichetă? 0
Ar turite peleninę? Aveţi-o----u----ă? A---- o s--------- A-e-i o s-r-m-e-ă- ------------------ Aveţi o scrumieră? 0
Ar rūkote cigarus? F----i ţ-g-ri? F----- ţ------ F-m-ţ- ţ-g-r-? -------------- Fumaţi ţigări? 0
Ar rūkote cigaretes? Fumaţ- -igar-te? F----- ţ-------- F-m-ţ- ţ-g-r-t-? ---------------- Fumaţi ţigarete? 0
Ar rūkote pypkę? F--aţi-p-pă? F----- p---- F-m-ţ- p-p-? ------------ Fumaţi pipă? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Mokymasis ir skaitymas

Mokymasis ir skaitymas yra neatsiejami dalykai. Žinoma, tai ypač akivaizdu mokantis užsienio kalbos. Norintieji gerai išmokti naujos kalbos, turi daug skaityti. Skaitant užsienio literatūrą, apdorojami ištisi sakiniai. Mūsų smegenys mokosi žodyną ir gramatiką kontekste. Tai padeda lengviau išsaugoti naują medžiagą. Mūsų atminčiai sunkiau prisiminti pavienius žodžius. Skaitydami sužinome, kokias reikšmes gali turėti tam tikri žodžiai. Taip išsivysto pojūtis naujai kalbai. Žinoma, reikėtų rinktis nesudėtingą užsienio literatūrą. Šiuolaikiniai apsakymai arba detektyvai neretai tampa puikia pramoga. Dienraščiai turi tą privalumą, kad juose pateikiama naujausia informacija. Taip pat mokymuisi tinka vaikiškos knygos arba komiksai. Paveikslėliai padeda geriau suprasti naują kalbą. Nesvarbu, kokią literatūrą pasirinksite – ji turi būti įdomi! Istorijoje turėtų būti daug veiksmo – tai leidžia varijuoti kalbai. Jei nieko nerasite, galite pasinaudoti specialiais vadovėliais. Galima įsigyti daug knygų su paprastais pradedančiųjų lygio tekstais. Svarbu skaitant nuolatos naudoti žodyną. Kai tik nesuprantate kokio žodžio – pasitikrinkite. Skaitymas suaktyvina smegenis ir taip greičiau mokomasi. Visus nesuprantamus žodžius reikia surinkti į vieną vietą. Taip bus galima juos dažniau pasikartoti. Taip pat naudinga tekste pasižymėti nesuprantamus žodžius. Tada kitąkart juos iškart atpažinsite. Mokysitės daug greičiau, jei kasdien skaitysite užsienio kalbos tekstus. Mat mūsų smegenys gana greitai išmoksta imituoti naują kalbą. Gali nutikti ir taip, kad galiausiai net mąstysite užsienio kalba…