Pasikalbėjimų knygelė

lt Vaisiai ir maisto produktai   »   no Frukt og matvarer

15 [penkiolika]

Vaisiai ir maisto produktai

Vaisiai ir maisto produktai

15 [femten]

Frukt og matvarer

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
(Aš) turiu braškę. J---h-r -t -----ær. J-- h-- e- j------- J-g h-r e- j-r-b-r- ------------------- Jeg har et jordbær. 0
(Aš) turiu kivį ir melioną. J-g---- e- kiw---- en --l--. J-- h-- e- k--- o- e- m----- J-g h-r e- k-w- o- e- m-l-n- ---------------------------- Jeg har en kiwi og en melon. 0
(Aš) turiu apelsiną ir greipfrutą. Jeg -------a--els-n-og-en--r-pef---t. J-- h-- e- a------- o- e- g---------- J-g h-r e- a-p-l-i- o- e- g-a-e-r-k-. ------------------------------------- Jeg har en appelsin og en grapefrukt. 0
(Aš) turiu obuolį ir mangą. Jeg -a---- ---- -- en man--. J-- h-- e- e--- o- e- m----- J-g h-r e- e-l- o- e- m-n-o- ---------------------------- Jeg har et eple og en mango. 0
(Aš) turiu bananą ir ananasą. Jeg-ha--en ba-an--- en--na-a-. J-- h-- e- b---- o- e- a------ J-g h-r e- b-n-n o- e- a-a-a-. ------------------------------ Jeg har en banan og en ananas. 0
(Aš) darau vaisių salotas. Jeg -ag-r-f-ukts--a-. J-- l---- f---------- J-g l-g-r f-u-t-a-a-. --------------------- Jeg lager fruktsalat. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną. Je--s-iser -n toast. J-- s----- e- t----- J-g s-i-e- e- t-a-t- -------------------- Jeg spiser en toast. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną su sviestu. J-g----s---e--t--st me- -mør. J-- s----- e- t---- m-- s---- J-g s-i-e- e- t-a-t m-d s-ø-. ----------------------------- Jeg spiser en toast med smør. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną su sviestu ir uogiene. J-g----s-- -n-t-a-t-------ør o- s-ltet--. J-- s----- e- t---- m-- s--- o- s-------- J-g s-i-e- e- t-a-t m-d s-ø- o- s-l-e-ø-. ----------------------------------------- Jeg spiser en toast med smør og syltetøy. 0
(Aš) valgau sumuštinį. J-g--pi-e- -- -m-r-r--. J-- s----- e- s-------- J-g s-i-e- e- s-ø-b-ø-. ----------------------- Jeg spiser et smørbrød. 0
(Aš) valgau sumuštinį su margarinu. J-g -p---r e--s-ø---ø----d margari-. J-- s----- e- s------- m-- m-------- J-g s-i-e- e- s-ø-b-ø- m-d m-r-a-i-. ------------------------------------ Jeg spiser et smørbrød med margarin. 0
(Aš) valgau sumuštinį su margarinu ir pomidoru. Jeg---i-e---- -mø-br-d-m-- -ar-a--n-og -o-a-. J-- s----- e- s------- m-- m------- o- t----- J-g s-i-e- e- s-ø-b-ø- m-d m-r-a-i- o- t-m-t- --------------------------------------------- Jeg spiser et smørbrød med margarin og tomat. 0
Mums reikia duonos ir ryžių. Vi--re-g---brø---g----. V- t------ b--- o- r--- V- t-e-g-r b-ø- o- r-s- ----------------------- Vi trenger brød og ris. 0
Mums reikia žuvies ir bifštekso. Vi tre---r ---k-o- -i-f. V- t------ f--- o- b---- V- t-e-g-r f-s- o- b-f-. ------------------------ Vi trenger fisk og biff. 0
Mums reikia picos ir spagečių. Vi---e-ger pi-za-og-spa--tt-. V- t------ p---- o- s-------- V- t-e-g-r p-z-a o- s-a-e-t-. ----------------------------- Vi trenger pizza og spagetti. 0
Ko mums dar reikia? H-a------ren--r --? H-- m-- t------ v-- H-a m-r t-e-g-r v-? ------------------- Hva mer trenger vi? 0
Mums reikia morkų ir pomidorų sriubai. Vi tre-ger gu--øt-er o--t-ma--r --- su----. V- t------ g-------- o- t------ t-- s------ V- t-e-g-r g-l-ø-t-r o- t-m-t-r t-l s-p-e-. ------------------------------------------- Vi trenger gulrøtter og tomater til suppen. 0
Kur yra prekybos centras? H-----r det -- matbu----? H--- e- d-- e- m--------- H-o- e- d-t e- m-t-u-i-k- ------------------------- Hvor er det en matbutikk? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Medijos ir kalba

Įtaką mūsų kalbai daro ir medijos. Ypač svarbios šiuo atveju yra naujosios medijos. Trumposios žinutės, elektroniniai laiškai ir interneto pokalbiai sukūrė nuosavą kalbą. Žinoma, kiekvienos šalies medijų kalba skiriasi. Tačiau tam tikri bruožai yra būdingi visoms medijų kalboms. Vartotojams visų svarbiausias yra greitis. Nors bendraujama rašant, norime, kad bendravimas būtų gyvas. Tai reiškia, kad apsikeisti informacija norime kuo greičiau. Todėl imituojame tikrą pokalbį. Taip mūsų kalba įgauna šnekamąjį pobūdį. Žodžiai ir sakiniai dažnai yra trumpinami. Paprastai nėra laikomasi gramatikos ir skyrybos taisyklių. Mūsų rašyba tampa laisvesnė, kartais visiškai pamirštame prielinksnius. Medijų kalba jausmus išreiškiame gana retai. Tam labiau mėgstame naudoti vadinamąsias šypsenėles. Tai simboliai, rodantys, kaip mes jaučiamės atitinkamą akimirką. Taip pat egzistuoja atskiri trumpųjų žinučių ir internetinių pokalbių kodai. Dėl šios priežasties medijų kalba yra labai redukuota. Tačiau visi vartotojai ją naudoja panašiai. Tyrimai parodė, kad išsilavinimas ar intelektas neturi jokios reikšmės. Medijų kalbą ypač mėgsta naudoti jaunuoliai. Dėl to kritikai mano, kad mūsų kalbai gresia pavojus. Mokslas į šį fenomeną žvelgia ne taip pesimistiškai. Mat vaikai gali atskirti kada ir kaip reikia rašyti. Ekspertai mano, kad naujoji medijų kalba netgi turi privalumų. Ji gali padėti vystytis vaikų kalbos įgūdžiams ir kūrybingumui. Be to, šiais laikais rašoma daug daugiau laiškų – ne įprastų, o elektroninių! Dėl to labai džiaugiamės!