Pasikalbėjimų knygelė

lt Taksi   »   no I drosjen

38 [trisdešimt aštuoni]

Taksi

Taksi

38 [trettiåtte]

I drosjen

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
Prašau iškviesti taksi. K----u-ve-nl---- -e-t-ll- -- dro--e? Kan du vennligst bestille en drosje? K-n d- v-n-l-g-t b-s-i-l- e- d-o-j-? ------------------------------------ Kan du vennligst bestille en drosje? 0
Kiek kainuos iki geležinkelio stoties? Hv---o-te--d-- t-l to-s-a-j-ne-? Hva koster det til togstasjonen? H-a k-s-e- d-t t-l t-g-t-s-o-e-? -------------------------------- Hva koster det til togstasjonen? 0
Kiek kainuos iki oro uosto? Hva---s--- d-- t-- --ypl--s-n? Hva koster det til flyplassen? H-a k-s-e- d-t t-l f-y-l-s-e-? ------------------------------ Hva koster det til flyplassen? 0
Prašau tiesiai. Ve---i----k--- rett --a-. Vennligst kjør rett fram. V-n-l-g-t k-ø- r-t- f-a-. ------------------------- Vennligst kjør rett fram. 0
Prašau į dešinę. V-nnligst-kjø--t-l h-yr- he-. Vennligst kjør til høyre her. V-n-l-g-t k-ø- t-l h-y-e h-r- ----------------------------- Vennligst kjør til høyre her. 0
Prašau ten už to kampo į kairę. V----ig-t ---r -i- --n---- -e---e---j---e-. Vennligst kjør til venstre der ved hjørnet. V-n-l-g-t k-ø- t-l v-n-t-e d-r v-d h-ø-n-t- ------------------------------------------- Vennligst kjør til venstre der ved hjørnet. 0
(Aš) skubu. J---h-- det-tr--e--. Jeg har det travelt. J-g h-r d-t t-a-e-t- -------------------- Jeg har det travelt. 0
(Aš) turiu laiko. Jeg har g-- -id. Jeg har god tid. J-g h-r g-d t-d- ---------------- Jeg har god tid. 0
Prašau važiuoti lėčiau. V-nnlig-t-kjør------s--t-re. Vennligst kjør litt saktere. V-n-l-g-t k-ø- l-t- s-k-e-e- ---------------------------- Vennligst kjør litt saktere. 0
Prašau čia sustoti. Ka--------pp---e-? Kan du stoppe her? K-n d- s-o-p- h-r- ------------------ Kan du stoppe her? 0
Prašau truputį palaukti. V-nn-i-s- --n- ---øy--l-kk. Vennligst vent et øyeblikk. V-n-l-g-t v-n- e- ø-e-l-k-. --------------------------- Vennligst vent et øyeblikk. 0
(Aš) tuoj grįšiu. Jeg-e- s---k- --lbak-. Jeg er straks tilbake. J-g e- s-r-k- t-l-a-e- ---------------------- Jeg er straks tilbake. 0
Prašau duoti man kvitą. Kan j-- -å kvit-er-n-? Kan jeg få kvittering? K-n j-g f- k-i-t-r-n-? ---------------------- Kan jeg få kvittering? 0
(Aš) neturiu smulkių pinigų. J-g ha--i-----sm-penger. Jeg har ingen småpenger. J-g h-r i-g-n s-å-e-g-r- ------------------------ Jeg har ingen småpenger. 0
Grąžą pasilikite sau. Væ-s-g--, -eh-l- ----e-. Værsågod, behold resten. V-r-å-o-, b-h-l- r-s-e-. ------------------------ Værsågod, behold resten. 0
Nuvežkite mane šiuo adresu. K--r--eg -------ne a-r-s---. Kjør meg til denne adressen. K-ø- m-g t-l d-n-e a-r-s-e-. ---------------------------- Kjør meg til denne adressen. 0
Nuvežkite mane į viešbutį. K-ør -eg-----ho-e-l--. Kjør meg til hotellet. K-ø- m-g t-l h-t-l-e-. ---------------------- Kjør meg til hotellet. 0
Nuvežkite mane prie pajūrio. Kjør --- til -t----a. Kjør meg til stranda. K-ø- m-g t-l s-r-n-a- --------------------- Kjør meg til stranda. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Lingvistikos genijai

Daugelis yra patenkinti galėdami kalbėti viena užsienio kalba. Tačiau yra tokių, kurie kalba daugiau nei 70 kalbų. Visomis tomis kalbomis jie gali rišliai kalbėti ir taisyklingai rašyti. Egzistuoja žmonės-hiperpoliglotai. Daugiakalbystės fenomenas pastebimas jau daugelį amžių. Yra daug įrašų apie žmones su tokiu talentu. Kol kas nėra išsiaiškinta, iš kur kyla tokie sugebėjimai. Egzistuoja visokios mokslinės teorijos. Kai kurie mano, kad daugiakalbių žmonių smegenys yra kitokios. Tas skirtumas pastebimas Broko srityje. Šioje srityje gimsta kalba. Daugiakalbių žmonių smegenyse šioje srityje ląstelės susiskirsčiusios kitaip. Todėl yra tikimybė, kad jie informaciją apdoroja geriau. Tačiau trūksta tolimesnių tyrimų, kurie patvirtintų šią teoriją. Galbūt didžiausią įtaką daro tiesiog išskirtinė motyvacija. Vaikai užsienio kalbų išmoksta labai greitai iš kitų vaikų. Taip yra todėl, kad žaisdami jie nori įsilieti. Jie nori tapti grupės dalimi ir bendrauti. Tad jų mokymosi sėkmė priklauso nuo noro įsilieti. Kita teorija teigia, kad mokantis auga smegenų masės. Tad kuo daugiau mokomės, tuo lengviau mokytis. Panašias kalbas visada lengviau išmokti. Tad kalbantieji danų kalba, greitai išmoksta švedų ir norvegų. Daugelis klausimų vis dar neatsakyti. Tačiau visiškai aišku, kad intelektas čia nesvarbus. Kai kurie žmonės moką daug kalbų nepaisant žemo intelekto. Tačiau net didžiausi genijai turi laikytis disciplinos. O tai juk šiek tiek guodžia, ar ne?