Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   no ha lov til noe / kunne noe

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [syttitre]

ha lov til noe / kunne noe

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? H-- d- lo- t-l å--j--- bil? Har du lov til å kjøre bil? H-r d- l-v t-l å k-ø-e b-l- --------------------------- Har du lov til å kjøre bil? 0
Ar tau jau galima gerti alkoholį? Har--u --- -i- -------- al--ho-? Har du lov til å drikke alkohol? H-r d- l-v t-l å d-i-k- a-k-h-l- -------------------------------- Har du lov til å drikke alkohol? 0
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? Har-d--lo--til ----i---al--e --- u-la-det? Har du lov til å reise alene til utlandet? H-r d- l-v t-l å r-i-e a-e-e t-l u-l-n-e-? ------------------------------------------ Har du lov til å reise alene til utlandet? 0
galėti (turėti leidimą, sutikimą) ha / f--lov----n-e ha / få lov, kunne h- / f- l-v- k-n-e ------------------ ha / få lov, kunne 0
Ar mes čia galime rūkyti? K-- -i-----e-her? Kan vi røyke her? K-n v- r-y-e h-r- ----------------- Kan vi røyke her? 0
Ar čia galima rūkyti? Er-d-- --- - r--k--he-? Er det lov å røyke her? E- d-t l-v å r-y-e h-r- ----------------------- Er det lov å røyke her? 0
Ar galima sumokėti kreditine kortele? Ka--m-n--e-a----e- --e-i--k---? Kan man betale med kredittkort? K-n m-n b-t-l- m-d k-e-i-t-o-t- ------------------------------- Kan man betale med kredittkort? 0
Ar galima sumokėti čekiais? Ka----- -et--e med sj-k-? Kan man betale med sjekk? K-n m-n b-t-l- m-d s-e-k- ------------------------- Kan man betale med sjekk? 0
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? Ka------ba-- -etale k-n-a-t? Kan man bare betale kontant? K-n m-n b-r- b-t-l- k-n-a-t- ---------------------------- Kan man bare betale kontant? 0
Ar galiu paskambinti? F-- je----v --l-å-ri-g- n--n? Får jeg lov til å ringe noen? F-r j-g l-v t-l å r-n-e n-e-? ----------------------------- Får jeg lov til å ringe noen? 0
Ar galiu kai ko paklausti? F-r--eg-lov-ti- å s--rre---e? Får jeg lov til å spørre noe? F-r j-g l-v t-l å s-ø-r- n-e- ----------------------------- Får jeg lov til å spørre noe? 0
Ar galiu kai ką pasakyti? Får je--l-- til-- s- no-? Får jeg lov til å si noe? F-r j-g l-v t-l å s- n-e- ------------------------- Får jeg lov til å si noe? 0
Jam negalima miegoti parke. Ha--h-r -k-e -ov ti- - --v- ---a--e-. Han har ikke lov til å sove i parken. H-n h-r i-k- l-v t-l å s-v- i p-r-e-. ------------------------------------- Han har ikke lov til å sove i parken. 0
Jam negalima miegoti automobilyje. H-n-ha--i-k- lov-ti- - so-e-i--i-e-. Han har ikke lov til å sove i bilen. H-n h-r i-k- l-v t-l å s-v- i b-l-n- ------------------------------------ Han har ikke lov til å sove i bilen. 0
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. H-n-ha--ik-e l------ å-s--e----t-gs-a-----n. Han har ikke lov til å sove på togstasjonen. H-n h-r i-k- l-v t-l å s-v- p- t-g-t-s-o-e-. -------------------------------------------- Han har ikke lov til å sove på togstasjonen. 0
Ar galime sėstis? F-r--i---v ------sett---ss? Får vi lov til å sette oss? F-r v- l-v t-l å s-t-e o-s- --------------------------- Får vi lov til å sette oss? 0
Ar galime gauti valgiaraštį? Ka---- få--e----? Kan vi få menyen? K-n v- f- m-n-e-? ----------------- Kan vi få menyen? 0
Ar galime sumokėti atskirai? K-- -i--etale--ver--or --s? Kan vi betale hver for oss? K-n v- b-t-l- h-e- f-r o-s- --------------------------- Kan vi betale hver for oss? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!