Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai 2   »   no Stille spørsmål 2

63 [šešiasdešimt trys]

Klausimai 2

Klausimai 2

63 [sekstitre]

Stille spørsmål 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
(Aš) turiu hobį / pomėgį. Je-------- --bby. J-- h-- e- h----- J-g h-r e- h-b-y- ----------------- Jeg har en hobby. 0
(Aš) žaidžiu tenisą. Je--sp-ller-te----. J-- s------ t------ J-g s-i-l-r t-n-i-. ------------------- Jeg spiller tennis. 0
Kur (yra) teniso aikštė? H-or ----e- d-t-e--t-n-isb-n-? H--- f----- d-- e- t---------- H-o- f-n-e- d-t e- t-n-i-b-n-? ------------------------------ Hvor finnes det en tennisbane? 0
Ar (tu) turi hobį? Har--u en h-b--? H-- d- e- h----- H-r d- e- h-b-y- ---------------- Har du en hobby? 0
(Aš) žaidžiu futbolą. Je--sp-l-er fotbal-. J-- s------ f------- J-g s-i-l-r f-t-a-l- -------------------- Jeg spiller fotball. 0
Kur (yra) futbolo aikštė? Hv---finn-s --- en----b-ll--ne? H--- f----- d-- e- f----------- H-o- f-n-e- d-t e- f-t-a-l-a-e- ------------------------------- Hvor finnes det en fotballbane? 0
Man skauda ranką. A-me--m---ve-k--. A---- m-- v------ A-m-n m-n v-r-e-. ----------------- Armen min verker. 0
Taip pat man skauda koją ir delną. F-ten o- hå-d-n -----e-k-r --så. F---- o- h----- m-- v----- o---- F-t-n o- h-n-e- m-n v-r-e- o-s-. -------------------------------- Foten og hånden min verker også. 0
Kur yra gydytojas? H----e- -e---n-lege? H--- e- d-- e- l---- H-o- e- d-t e- l-g-? -------------------- Hvor er det en lege? 0
(Aš) turiu automobilį. Je- --r e- bi-. J-- h-- e- b--- J-g h-r e- b-l- --------------- Jeg har en bil. 0
(Aš) turiu ir motociklą. J----a- en -o--------- -g-å. J-- h-- e- m---------- o---- J-g h-r e- m-t-r-y-k-l o-s-. ---------------------------- Jeg har en motorsykkel også. 0
Kur (yra) stovėjimo aikštelė? H--r ---de- en -ark--i--sp---s? H--- e- d-- e- p--------------- H-o- e- d-t e- p-r-e-i-g-p-a-s- ------------------------------- Hvor er det en parkeringsplass? 0
(Aš) turiu megztinį. J-- h-r-e--ge--er. J-- h-- e- g------ J-g h-r e- g-n-e-. ------------------ Jeg har en genser. 0
(Aš) taip pat turiu švarką ir džinsus. Je- har-o--- en--a-k- o- e- -o-g-r-b-ks-. J-- h-- o--- e- j---- o- e- d------------ J-g h-r o-s- e- j-k-e o- e- d-n-e-i-u-s-. ----------------------------------------- Jeg har også en jakke og en dongeribukse. 0
Kur (yra) skalbimo mašina? Hvo- e- -as-em--k-n-n? H--- e- v------------- H-o- e- v-s-e-a-k-n-n- ---------------------- Hvor er vaskemaskinen? 0
(Aš) turiu lėkštę. Jeg--a- -n----le---n. J-- h-- e- t--------- J-g h-r e- t-l-e-k-n- --------------------- Jeg har en tallerken. 0
(Aš) turiu peilį, šakutę ir šaukštą. J-g-ha--en ---v- en ----e--og-----kje. J-- h-- e- k---- e- g----- o- e- s---- J-g h-r e- k-i-, e- g-f-e- o- e- s-j-. -------------------------------------- Jeg har en kniv, en gaffel og en skje. 0
Kur (yra) druska ir pipirai? H--r-er -a-------epp-r? H--- e- s--- o- p------ H-o- e- s-l- o- p-p-e-? ----------------------- Hvor er salt og pepper? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kūnai reaguoja į kalbą

Kalbą apdoroja mūsų smegenys. Klausantis ar skaitant aktyvuojamos mūsų smegenys. Jų aktyvumas gali būti matuojamas įvairiais metodais. Tačiau į lingvistinius stimulus reaguoja ne tik mūsų smegenys. Pastarieji tyrimai parodė, kad kalba taip pat veikia mūsų kūnus. Mūsų kūnas reaguoja, kai išgirstame arba perskaitome tam tikrus žodžius. O ypač žodžius, apibūdinančius fizines reakcijas. Puikus pavyzdys yra šypsena . Kai perskaitome šį žodį, judiname savo „šypsenos raumenis“. Neigiami žodžiai taip pat turi pastebimą efektą. Tokio žodžio pavyzdys yra žodis skausmas . Kai perskaitome šį žodį, mūsų kūnas į jį reaguoja kaip į skausmą. Galima sakyti, kad mes imituojame tai, ką perskaitome ar išgirstame. Kuo gyvesnė kalba, tuo labiau į ją reaguojame. Todėl tikslus apibūdinimas sulaukia stiprios reakcijos. Vieno tyrimo metu buvo matuojama ta kūno reakcija. Dalyviams buvo rodomi įvairūs žodžiai. Vieni žodžiai buvo teigiami, kiti – neigiami. Testo metu keitėsi dalyvių veido išraiškos. Keitėsi lūpų ir kaktos judesiai. Tai įrodo, kad kalba mus stipriai veikia. Žodžiai – tai daugiau nei bendravimo būdas. Mūsų smegenys transformuoja kalbą į kūno kalbą. Kaip visa tai vyksta, kol kas nėra ištirta. Gali būti, kad tyrimo rezultatai turės tam tikrą poveikį. Gydytojai aptarinėja kaip geriau gydyti pacientus. Mat dauguma sergančiųjų turi iškęsti ilgą terapiją. Šis procesas reikalauja daug kalbų…