Pasikalbėjimų knygelė

lt Tvarkymasis namuose   »   no Husvask

18 [aštuoniolika]

Tvarkymasis namuose

Tvarkymasis namuose

18 [atten]

Husvask

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
Šiandien šeštadienis. I --g-er-det -ø--ag. I d-- e- d-- l------ I d-g e- d-t l-r-a-. -------------------- I dag er det lørdag. 0
Šiandien (mes) turime laiko. I-----h-- v-----. I d-- h-- v- t--- I d-g h-r v- t-d- ----------------- I dag har vi tid. 0
Šiandien (mes) valome butą. I ------s-er vi l-il-gh-t--. I d-- v----- v- l----------- I d-g v-s-e- v- l-i-i-h-t-n- ---------------------------- I dag vasker vi leiligheten. 0
Aš valau / šveičiu vonią. Jeg-v-sk-r --det. J-- v----- b----- J-g v-s-e- b-d-t- ----------------- Jeg vasker badet. 0
Mano vyras plauna automobilį. Man------- -a-k---b-l--. M----- m-- v----- b----- M-n-e- m-n v-s-e- b-l-n- ------------------------ Mannen min vasker bilen. 0
Vaikai valo dviračius. B---a va--er----le--. B---- v----- s------- B-r-a v-s-e- s-k-e-e- --------------------- Barna vasker syklene. 0
Senelė laisto gėles. Be-t---- va-n-- -l-ms-e-e. B------- v----- b--------- B-s-e-o- v-n-e- b-o-s-e-e- -------------------------- Bestemor vanner blomstene. 0
Vaikai tvarko vaikų kambarį. Ba--- ry-d-r -å-r-mme--si-t. B---- r----- p- r----- s---- B-r-a r-d-e- p- r-m-e- s-t-. ---------------------------- Barna rydder på rommet sitt. 0
Mano vyras tvarko savo rašomąjį stalą. M--n-n-mi----dd-- -å ---iveb--d-t ---t. M----- m-- r----- p- s----------- s---- M-n-e- m-n r-d-e- p- s-r-v-b-r-e- s-t-. --------------------------------------- Mannen min rydder på skrivebordet sitt. 0
(Aš) dedu skalbinius į skalbyklę. Jeg putter -øy inn----a----a-k-n--. J-- p----- t-- i-- i v------------- J-g p-t-e- t-y i-n i v-s-e-a-k-n-n- ----------------------------------- Jeg putter tøy inn i vaskemaskinen. 0
(Aš) džiaustau skalbinius. Je- h--ge----p-tøy. J-- h----- o-- t--- J-g h-n-e- o-p t-y- ------------------- Jeg henger opp tøy. 0
(Aš) lyginu skalbinius. Jeg-s-r------ø-. J-- s------ t--- J-g s-r-k-r t-y- ---------------- Jeg stryker tøy. 0
Langai (yra) nešvarūs. V-n---n- e---ki-n-. V------- e- s------ V-n-u-n- e- s-i-n-. ------------------- Vinduene er skitne. 0
Grindys (yra) nešvarios. Gu-v-t e--sk--te-t. G----- e- s-------- G-l-e- e- s-i-t-n-. ------------------- Gulvet er skittent. 0
Indai (yra) nešvarūs. Op-v----n--- -ki---n. O-------- e- s------- O-p-a-k-n e- s-i-t-n- --------------------- Oppvasken er skitten. 0
Kas valo langus? Hv-m v-s--- vi--uen-? H--- v----- v-------- H-e- v-s-e- v-n-u-n-? --------------------- Hvem vasker vinduene? 0
Kas siurbia dulkes? H--m-st----ge-? H--- s--------- H-e- s-ø-s-g-r- --------------- Hvem støvsuger? 0
Kas plauna indus? Hve---ar---p---ke-? H--- t-- o--------- H-e- t-r o-p-a-k-n- ------------------- Hvem tar oppvasken? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Ankstyvas mokymasis

Šiais laikais užsienio kalbų mokėjimas tampa vis svarbesnis. Jis taip pat svarbus ir profesiniame gyvenime. Todėl vis daugiau žmonių ima mokytis užsienio kalbų. Daugelis tėvų nori, kad jų vaikai mokytųsi kalbų. Geriausia mokslus pradėti anksti. Jau dabar visame pasaulyje apstu tarptautinių pradinių mokyklų. Vis populiaresni tampa daugiakalbiai darželiai. Ankstyvas mokymasis turi daug privalumų. Jie susiję su mūsų smegenų vystymųsi. Iki 4 metų amžiaus mūsų smegenyse vystosi už kalbą atsakingos sritys. Šie neuronų tinklai padeda mums mokantis. Vėliau naujos struktūros formuojasi ne taip greitai. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems kalbų mokytis yra sunkiau. Todėl turime stengtis skatinti kuo ankstyvesnį kalbų mokymąsį. Trumpai tariant: kuo mes jaunesni, tuo geriau. Vis dėlto yra kritikuojančių tokį ankstyvą mokymąsi. Jie nerimauja, kad daugiakalbystė apsunkina mažus vaikus. Be to, bijoma, kad jie taip niekada tinkamai ir neišmoks nė vienos kalbos. Šios baimės nėra paremtos moksliniais tyrimais. Daugelis lingvistų ir neuropsichologų yra optimistai. Jų tyrimai parodė teigiamus rezultatus. Paprastai vaikams smagu mokytis kalbų. O jei vaikai mokosi kalbų, jie taip pat ima apie jas galvoti. Taip jie geriau susipažįsta su savo gimtąja kalba. Tokios žinios praverčia visą jų gyvenimą. Gal netgi geriau pradėti nuo sudėtingesnių kalbų. Mat vaiko smegenys mokosi greitai ir intuityviai. Joms nesvarbu, kuris žodis išsaugomas: hello, ciao ar néih hóu!