Pasikalbėjimų knygelė

lt Jungtukai 2   »   no Konjunksjoner 2

95 [devyniasdešimt penki]

Jungtukai 2

Jungtukai 2

95 [nittifem]

Konjunksjoner 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
Nuo kada ji nebedirba? Nå--slu---- --n ------e? N-- s------ h-- å j----- N-r s-u-t-t h-n å j-b-e- ------------------------ Når sluttet hun å jobbe? 0
Nuo savo vestuvių? S---- hun --e--i-t? S---- h-- b-- g---- S-d-n h-n b-e g-f-? ------------------- Siden hun ble gift? 0
Ji nebedirba nuo tada, kai ištekėjo. J-,--un ha--ik-e-j--b-t-s-de------b-e--if-. J-- h-- h-- i--- j----- s---- h-- b-- g---- J-, h-n h-r i-k- j-b-e- s-d-n h-n b-e g-f-. ------------------------------------------- Ja, hun har ikke jobbet siden hun ble gift. 0
Nuo to, kai ištekėjo, ji nebedirba. S--e----n bl--gift-j----r---n --k- l-ng-r. S---- h-- b-- g--- j----- h-- i--- l------ S-d-n h-n b-e g-f- j-b-e- h-n i-k- l-n-e-. ------------------------------------------ Siden hun ble gift jobber hun ikke lenger. 0
Nuo tada, kai jie vienas kitą pažįsta, jie yra laimingi. S-----d- kj---e---ver---r---r--e lykke---e. S---- d- k------ h-------- e- d- l--------- S-d-n d- k-e-n-r h-e-a-d-e e- d- l-k-e-i-e- ------------------------------------------- Siden de kjenner hverandre er de lykkelige. 0
Nuo tada, kai jie turi vaikų, išena jie tik retkarčiais. Sid-n--e--ar----n --r de sj---en u-. S---- d- h-- b--- g-- d- s------ u-- S-d-n d- h-r b-r- g-r d- s-e-d-n u-. ------------------------------------ Siden de har barn går de sjelden ut. 0
Kada ji skambins? Når tele-o---e- h-n? N-- t---------- h--- N-r t-l-f-n-r-r h-n- -------------------- Når telefonerer hun? 0
Kelionės metu? M-ns--u--kj----? M--- h-- k------ M-n- h-n k-ø-e-? ---------------- Mens hun kjører? 0
Taip, kai važiuos / važiuodama automobiliu. Ja- --ns-hun-k-ører----. J-- m--- h-- k----- b--- J-, m-n- h-n k-ø-e- b-l- ------------------------ Ja, mens hun kjører bil. 0
Ji skambins, kai važiuos / važiuodama automobiliu. Hu- -el-f-n---r me-s-h-n-k-ører----. H-- t---------- m--- h-- k----- b--- H-n t-l-f-n-r-r m-n- h-n k-ø-e- b-l- ------------------------------------ Hun telefonerer mens hun kjører bil. 0
Ji žiūri televizorių lygindama /, kai lygina. Hu- ser-p- -- ---- --n ------- -øy. H-- s-- p- T- m--- h-- s------ t--- H-n s-r p- T- m-n- h-n s-r-k-r t-y- ----------------------------------- Hun ser på TV mens hun stryker tøy. 0
Ruošdama pamokas, ji klausosi muzikos. Hu- h--e--på-m-s------ns --n-g----oppga-e-- --ne. H-- h---- p- m----- m--- h-- g--- o-------- s---- H-n h-r-r p- m-s-k- m-n- h-n g-ø- o-p-a-e-e s-n-. ------------------------------------------------- Hun hører på musikk mens hun gjør oppgavene sine. 0
(Aš) nieko nematau, kai / jei neturiu akinių. Je- -e- -ng-n--n- --r-jeg --k- -ar--å m-g --i-ler. J-- s-- i-------- n-- j-- i--- h-- p- m-- b------- J-g s-r i-g-n-i-g n-r j-g i-k- h-r p- m-g b-i-l-r- -------------------------------------------------- Jeg ser ingenting når jeg ikke har på meg briller. 0
(Aš) nieko nesuprantu, kai / jei taip garsiai groja muzika. Jeg -or--å- -n-e--i----år mus--k-n-er s- hø-. J-- f------ i-------- n-- m------- e- s- h--- J-g f-r-t-r i-g-n-i-g n-r m-s-k-e- e- s- h-y- --------------------------------------------- Jeg forstår ingenting når musikken er så høy. 0
(Aš) nieko neužuodžiu, kai / jei / turiu slogą / sloguoju. Je- ---ter----en-i-- -å- j-g--r--orkjøl--. J-- l----- i-------- n-- j-- e- f--------- J-g l-k-e- i-g-n-i-g n-r j-g e- f-r-j-l-t- ------------------------------------------ Jeg lukter ingenting når jeg er forkjølet. 0
(Mes) važiuosime taksi, jei lis. V- ta- -n--rosj- h--s -e- -e-ne-. V- t-- e- d----- h--- d-- r------ V- t-r e- d-o-j- h-i- d-t r-g-e-. --------------------------------- Vi tar en drosje hvis det regner. 0
(Mes) keliausime aplink pasaulį, jei laimėsime loterijoje. Vi-r--se- j--den r-n-- hv-s -- v--n---- -o-t-. V- r----- j----- r---- h--- v- v----- i l----- V- r-i-e- j-r-e- r-n-t h-i- v- v-n-e- i l-t-o- ---------------------------------------------- Vi reiser jorden rundt hvis vi vinner i lotto. 0
(Mes) pradėsim valgyti, jei jis greit nepareis. Vi b-gy-----å spi-- hvis h----k-e komme- s-ar-. V- b------- å s---- h--- h-- i--- k----- s----- V- b-g-n-e- å s-i-e h-i- h-n i-k- k-m-e- s-a-t- ----------------------------------------------- Vi begynner å spise hvis han ikke kommer snart. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Europos Sąjungos kalbos

Šiandien Europos Sąjungai priklauso daugiau nei 25 šalys. Ateityje jų bus dar daugiau. Nauja šalis paprastai reiškia ir naują kalbą. Šiuo metu ES kalbama daugiau nei 20 skirtingų kalbų. Visos ES kalbos yra lygios. Jų įvairovė tiesiog stebinanti. Vis dėlto tai gali kelti problemų. Skeptikai mano, kad tokia kalbų įvairovė tampa ES kliūtimi. Ji trukdo efektyviam bendradarbiavimui. Todėl daugelis mano, kad reiktų vienos bendros kalbos. Visos šalys turėtų mokėti bendrauti ta kalba. Tačiau tai nėra lengva. Jokia kalba negali būti paskelbta viena oficialia kalba. Kitos šalys jaustųsi nuskriaustos. O Europoje nėra vienos visiškai neutralios kalbos... Tokia dirbtinė kalba kaip esperanto irgi nepadėtų. Kadangi kalboje visada atsispindi šalies kultūra. O jokia šalis nenorės atsisakyti kalbos. Kalboje išsaugoma dalis identiteto. Kalbos politika yra svarbi ES politikos dalis. Netgi egzistuoja už daugiakalbystę atsakingas komisijos narys. ES turi daugiausiai vertėjų visame pasaulyje. Apie 3500 žmonių dirba tam, kad būtų įmanomos ES sutartys. Nepaisant to, ne visi dokumentai ir ne visada gali būti išversti. Tai užimtų pernelyg daug laiko ir kainuotų per daug pinigų. Daugelis dokumentų yra verčiami tik į kelias kalbas. Kalbų gausa yra vienas didžiausių ES iššūkių. Europa turėtų būti vieninga neprarasdama daugybės savo identitetų!