Pasikalbėjimų knygelė

lt Sportas   »   no Sport / idrett

49 [keturiasdešimt devyni]

Sportas

Sportas

49 [førtini / ni og førti]

Sport / idrett

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
Ar (tu) sportuoji? D---er -u me- -p-r-? D----- d- m-- s----- D-i-e- d- m-d s-o-t- -------------------- Driver du med sport? 0
Taip, aš privalau judėti. Ja- -eg-må --v-------. J-- j-- m- b----- m--- J-, j-g m- b-v-g- m-g- ---------------------- Ja, jeg må bevege meg. 0
(Aš) lankau sporto klubą. J---går-- en s-o-t-k----. J-- g-- i e- s----------- J-g g-r i e- s-o-t-k-u-b- ------------------------- Jeg går i en sportsklubb. 0
(Mes) žaidžiame futbolą. V---p---e--f--bal-. V- s------ f------- V- s-i-l-r f-t-a-l- ------------------- Vi spiller fotball. 0
Kartais (mes) plaukome. Av-og --l svø--e----. A- o- t-- s------ v-- A- o- t-l s-ø-m-r v-. --------------------- Av og til svømmer vi. 0
Arba važinėjamės dviračiais. Ell-r-----yk---. E---- v- s------ E-l-r v- s-k-e-. ---------------- Eller vi sykler. 0
Mūsų mieste yra futbolo stadionas. I-byen---r-fi-nes---t e- fotb---st-di-n. I b--- v-- f----- d-- e- f-------------- I b-e- v-r f-n-e- d-t e- f-t-a-l-t-d-o-. ---------------------------------------- I byen vår finnes det en fotballstadion. 0
Taip pat yra plaukimo baseinas su suomiška pirtimi. De- --nne- ---- en -v----h-ll-m-d-b----ue. D-- f----- o--- e- s--------- m-- b------- D-t f-n-e- o-s- e- s-ø-m-h-l- m-d b-d-t-e- ------------------------------------------ Det finnes også en svømmehall med badstue. 0
Ir yra golfo aikštė. O- --- f--n-s ---g-----n-. O- d-- f----- e- g-------- O- d-t f-n-e- e- g-l-b-n-. -------------------------- Og det finnes en golfbane. 0
Ką rodo per televizorių? H-a-e--d---på--V? H-- e- d-- p- T-- H-a e- d-t p- T-? ----------------- Hva er det på TV? 0
Dabar rodo futbolo varžybas. D-t--- fo---ll-amp-a-k-r-----. D-- e- f---------- a------ n-- D-t e- f-t-a-l-a-p a-k-r-t n-. ------------------------------ Det er fotballkamp akkurat nå. 0
Vokietijos komanda žaidžia su Anglijos komanda. De--tys-e---g-t -pi---r-m-- det eng-lsk-. D-- t---- l---- s------ m-- d-- e-------- D-t t-s-e l-g-t s-i-l-r m-t d-t e-g-l-k-. ----------------------------------------- Det tyske laget spiller mot det engelske. 0
Kas laimi? H-em-vi-n--? H--- v------ H-e- v-n-e-? ------------ Hvem vinner? 0
Neturiu supratimo / nežinau. J-g---- ---- p-i---g. J-- h-- i--- p------- J-g h-r i-k- p-i-i-g- --------------------- Jeg har ikke peiling. 0
Šiuo metu lygiosios. F-r-ø-eblikke- e--det u-v-----. F-- ø--------- e- d-- u-------- F-r ø-e-l-k-e- e- d-t u-v-j-r-. ------------------------------- For øyeblikket er det uavgjort. 0
Teisėjas yra / atvyko iš Belgijos. D--m-ren---m-er -r---e-gi-. D------- k----- f-- B------ D-m-e-e- k-m-e- f-a B-l-i-. --------------------------- Dommeren kommer fra Belgia. 0
Dabar muša vienuolikos metrų baudinį. Nå-e- -et e---v---ete-. N- e- d-- e------------ N- e- d-t e-l-v---e-e-. ----------------------- Nå er det elleve-meter. 0
Įvartis! Vienas — nulis! Må--------ot n---! M--- E-- m-- n---- M-l- E-t m-t n-l-! ------------------ Mål! Ett mot null! 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Išlieka tik stipriausi žodžiai!

Retai vartojami žodžiai keičiasi daug dažniau nei dažnai vartojamieji. Tam įtaką gali daryti evoliucijos dėsniai. Bendri genai bėgant laikui keičiasi rečiau. Jų forma daug stabilesnė. Pasirodo, taip pat nutinka ir su žodžiais! Atliekant tyrimus buvo pasitelkti anglų kalbos veiksmažodžiais. Buvo lyginamos dabartinės ir senosios jų formos. Anglų kalboje dešimt populiariausių veiksmažodžių buvo netaisyklingi. Daugelis kitų veiksmažodžių yra taisyklingi. Tačiau Viduramžiais, daugelis veiksmažodžių vis dar buvo netaisyklingi. Tad retai naudojami netaisyklingi veiksmažodžiai tapo taisyklingais. Po 300 metų anglų kalboje vargiai liks netaisyklingų veiksmažodžių. Kiti tyrimai rodo, kad kalbos yra pasirenkamos lyg genai. Tyrinėtojai lygino skirtingų kalbų dažniausiai pasitaikančius žodžius. Galiausiai jie išrinko žodžius, kurie reiškia tą patį. Pavyzdžiui, tokiems žodžiams priklausė: water, Wasser, vatten. Šie žodžiai turi tą pačią šaknį ir todėl yra vienas į kitą panašūs. Kadangi šie žodžiai yra svarbiausi, jie dažnai vartojami visose kalbose. Taip jie sugebėjo išlaikyti savo formą ir šiandien tebėra rašomi panašiai. Mažiau reikalingi žodžiai keičiasi daug greičiau. O tiksliau, jie pakeičiami kitais žodžiais. Retai vartojamii žodžiai įvairiose kalbose atrodo skirtingai. Kodėl retai vartojami žodžiai keičiasi, vis dar nėra aišku. Gali būti, kad jie dažnai vartojami neteisingai arba yra neteisingai ištariami. Taip yra todėl, kad kalbėtojai jų gerai neišmano. O galbūt taip yra todėl, kad svarbiausi žodžiai visada turi likti tokie patys. Tik tuomet galime teisingai juos suprasti. O žodžiai yra skirti tam, kad būtų suprasti...