Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   no ville noe 1

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [sytti]

ville noe 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? Vi---- -ø---? V-- d- r----- V-l d- r-y-e- ------------- Vil du røyke? 0
Ar norėtumėte šokti? Vil--- da--e? V-- d- d----- V-l d- d-n-e- ------------- Vil du danse? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Vi- -u ---en -u-? V-- d- g- e- t--- V-l d- g- e- t-r- ----------------- Vil du gå en tur? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. Je---i- g--------y--. J-- v-- g----- r----- J-g v-l g-e-n- r-y-e- --------------------- Jeg vil gjerne røyke. 0
Ar norėtum cigaretės? V-- -u -- -n si----tt? V-- d- h- e- s-------- V-l d- h- e- s-g-r-t-? ---------------------- Vil du ha en sigarett? 0
Jis norėtų ugnies. Han-v-- -a----. H-- v-- h- f--- H-n v-l h- f-r- --------------- Han vil ha fyr. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. J-g-vil --e--e -a noe-å-d---k-. J-- v-- g----- h- n-- å d------ J-g v-l g-e-n- h- n-e å d-i-k-. ------------------------------- Jeg vil gjerne ha noe å drikke. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Jeg -il--je-n----i-- -oe. J-- v-- g----- s---- n--- J-g v-l g-e-n- s-i-e n-e- ------------------------- Jeg vil gjerne spise noe. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Jeg--i--gjer-- h-il--l--t. J-- v-- g----- h---- l---- J-g v-l g-e-n- h-i-e l-t-. -------------------------- Jeg vil gjerne hvile litt. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Jeg --- -j--n--s--rre -e- n-e. J-- v-- g----- s----- d-- n--- J-g v-l g-e-n- s-ø-r- d-g n-e- ------------------------------ Jeg vil gjerne spørre deg noe. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. J----i- gje-n--b--d-- -m -o-. J-- v-- g----- b- d-- o- n--- J-g v-l g-e-n- b- d-g o- n-e- ----------------------------- Jeg vil gjerne be deg om noe. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. J-- v---gj-rn---n-----e---- ------. J-- v-- g----- i------- d-- p- n--- J-g v-l g-e-n- i-v-t-r- d-g p- n-e- ----------------------------------- Jeg vil gjerne invitere deg på noe. 0
Prašau, ko norėtumėte? Hva-vil du --? H-- v-- d- h-- H-a v-l d- h-? -------------- Hva vil du ha? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? V---du -- en ka-fe? V-- d- h- e- k----- V-l d- h- e- k-f-e- ------------------- Vil du ha en kaffe? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? Ell----il -- ---ler-ha e- t-? E---- v-- d- h----- h- e- t-- E-l-r v-l d- h-l-e- h- e- t-? ----------------------------- Eller vil du heller ha en te? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. Vi ----gj--n--kjø-e-hj-m. V- v-- g----- k---- h---- V- v-l g-e-n- k-ø-e h-e-. ------------------------- Vi vil gjerne kjøre hjem. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? V-l -ere ha en -rosj-? V-- d--- h- e- d------ V-l d-r- h- e- d-o-j-? ---------------------- Vil dere ha en drosje? 0
Jie norėtų paskambinti. D- --l-g-e--- --n--. D- v-- g----- r----- D- v-l g-e-n- r-n-e- -------------------- De vil gjerne ringe. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.