Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   no måtte noe

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [syttito]

måtte noe

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
privalėti / turėti m-t-e m---- m-t-e ----- måtte 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. Jeg--å ---d- -re-e-. J-- m- s---- b------ J-g m- s-n-e b-e-e-. -------------------- Jeg må sende brevet. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. Je--må be---e-h-t-l-et. J-- m- b----- h-------- J-g m- b-t-l- h-t-l-e-. ----------------------- Jeg må betale hotellet. 0
Tu turi anksti keltis. D- -å s-- --p--idlig. D- m- s-- o-- t------ D- m- s-å o-p t-d-i-. --------------------- Du må stå opp tidlig. 0
Tu turi daug dirbti. D---å--obbe m-e. D- m- j---- m--- D- m- j-b-e m-e- ---------------- Du må jobbe mye. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. D- -- ko-m--i -id-. D- m- k---- i t---- D- m- k-m-e i t-d-. ------------------- Du må komme i tide. 0
Jis turi prisipilti degalų. Han må -yl-----nsin. H-- m- f---- b------ H-n m- f-l-e b-n-i-. -------------------- Han må fylle bensin. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. H-n--- r---re-e-b--e-. H-- m- r------- b----- H-n m- r-p-r-r- b-l-n- ---------------------- Han må reparere bilen. 0
Jis turi nuplauti automobilį. H-- m- ---k- bile-. H-- m- v---- b----- H-n m- v-s-e b-l-n- ------------------- Han må vaske bilen. 0
Ji turi apsipirkti. Hu- -å h-n-l-. H-- m- h------ H-n m- h-n-l-. -------------- Hun må handle. 0
Ji turi tvarkyti butą. H-n-må vas-- l-i---he-en. H-- m- v---- l----------- H-n m- v-s-e l-i-i-h-t-n- ------------------------- Hun må vaske leiligheten. 0
Ji turi skalbti skalbinius. Hun -- -as-- -ø-. H-- m- v---- t--- H-n m- v-s-e t-y- ----------------- Hun må vaske tøy. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. V-----sn-r- -- -å--k----. V- m- s---- g- p- s------ V- m- s-a-t g- p- s-o-e-. ------------------------- Vi må snart gå på skolen. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. V- må sn--- ---p---ob-. V- m- s---- g- p- j---- V- m- s-a-t g- p- j-b-. ----------------------- Vi må snart gå på jobb. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. Vi--å-----t -- --- le--n. V- m- s---- g- t-- l----- V- m- s-a-t g- t-l l-g-n- ------------------------- Vi må snart gå til legen. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. D--e-------t- på b--sen. D--- m- v---- p- b------ D-r- m- v-n-e p- b-s-e-. ------------------------ Dere må vente på bussen. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. De-e -å-v-n-- -- tog-t. D--- m- v---- p- t----- D-r- m- v-n-e p- t-g-t- ----------------------- Dere må vente på toget. 0
(Jūs) turite laukti taksi. De-e-m---ent--på dr-sj-n. D--- m- v---- p- d------- D-r- m- v-n-e p- d-o-j-n- ------------------------- Dere må vente på drosjen. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…