Pasikalbėjimų knygelė

lt Vakar — šiandien — rytoj   »   no I går – i dag – i morgen

10 [dešimt]

Vakar — šiandien — rytoj

Vakar — šiandien — rytoj

10 [ti]

I går – i dag – i morgen

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
Vakar buvo šeštadienis. I --r --- d-t lø-d--. I g-- v-- d-- l------ I g-r v-r d-t l-r-a-. --------------------- I går var det lørdag. 0
Vakar (aš) buvau kine. I ------r -eg--- -i--. I g-- v-- j-- p- k---- I g-r v-r j-g p- k-n-. ---------------------- I går var jeg på kino. 0
Filmas buvo įdomus. Film-n-va--in--r--s-n-. F----- v-- i----------- F-l-e- v-r i-t-r-s-a-t- ----------------------- Filmen var interessant. 0
Šiandien (yra) sekmadienis. I -ag-e- -e- s-n-a-. I d-- e- d-- s------ I d-g e- d-t s-n-a-. -------------------- I dag er det søndag. 0
Šiandien (aš) nedirbu. I--a--j-b--r--eg ikk-. I d-- j----- j-- i---- I d-g j-b-e- j-g i-k-. ---------------------- I dag jobber jeg ikke. 0
(Aš) lieku / būnu namie. Jeg bl-- h-emm-. J-- b--- h------ J-g b-i- h-e-m-. ---------------- Jeg blir hjemme. 0
Rytoj (bus) pirmadienis. I morg-n er -e----n--g. I m----- e- d-- m------ I m-r-e- e- d-t m-n-a-. ----------------------- I morgen er det mandag. 0
Rytoj (aš) vėl dirbsiu / dirbu. I mor-e--m---e- -å-jo-b -g--n. I m----- m- j-- p- j--- i----- I m-r-e- m- j-g p- j-b- i-j-n- ------------------------------ I morgen må jeg på jobb igjen. 0
(Aš) dirbu biure. J-g --b--- ---kon-o-. J-- j----- p- k------ J-g j-b-e- p- k-n-o-. --------------------- Jeg jobber på kontor. 0
Kas jis? Hv-m-er-d--te? H--- e- d----- H-e- e- d-t-e- -------------- Hvem er dette? 0
Tai Pėteris. D-t-- er-P----. D---- e- P----- D-t-e e- P-t-r- --------------- Dette er Peter. 0
Pėteris (yra) studentas. P-t-r-er st-d-n-. P---- e- s------- P-t-r e- s-u-e-t- ----------------- Peter er student. 0
Kas ji? H--m--r -et-e? H--- e- d----- H-e- e- d-t-e- -------------- Hvem er dette? 0
Tai Marta. D---- er -art-a. D---- e- M------ D-t-e e- M-r-h-. ---------------- Dette er Martha. 0
Marta (yra) sekretorė. M-r-ha er--e-r---r. M----- e- s-------- M-r-h- e- s-k-e-æ-. ------------------- Martha er sekretær. 0
Pėteris ir Marta yra draugai. P-te- -- --rt---e- v--ne-. P---- o- M----- e- v------ P-t-r o- M-r-h- e- v-n-e-. -------------------------- Peter og Martha er venner. 0
Pėteris yra Martos draugas. P---r--r v---en til -a-th-. P---- e- v----- t-- M------ P-t-r e- v-n-e- t-l M-r-h-. --------------------------- Peter er vennen til Martha. 0
Marta yra Pėterio draugė. M-rtha-er --nni-nen t-- -et--. M----- e- v-------- t-- P----- M-r-h- e- v-n-i-n-n t-l P-t-r- ------------------------------ Martha er venninnen til Peter. 0

Mokymasis miegant

Šiais laikais užsienio kalbų mokymas yra vidurinio išsilavinimo dalis. Kaip norėtųsi, kad jis nebūtų toks varginantis! Turime gerą žinią tiems, kam nesiseka mokantis kalbų. Geriausiai mokomasi miegant! Tokių išvadų priėjo daugelis mokslininkų. Tad mokydamiesi kalbų galime jomis pasinaudoti. Miegodami mes apdorojame dienos įvykius. Smegenys analizuoja naujus potyrius. Viskas, ką patyrėme, yra iš naujo pergalvojama. O naujos žinios yra geriau įtvirtinamos. Dalykai, kurių išmokstame prieš pat užmiegant yra įtvirtinami geriausiai. Todėl naudinga vakare pasikartoti jums svarbius dalykus. Už įvairių dalykų išmokimą atsakinga kita miego fazė. REM miegas padeda psichomotoriniam mokymuisi. Į šią kategoriją įeina muzikos mokymasis arba sportas. Tačiau teorinių žinių įsisavinimas įvyksta esant giliam miegui. Tuo metu pakartojama viskas, kas buvo išmokta. Netgi žodynas ir gramatika! Kai mokomės kalbų, mūsų smegenys patiria didelį krūvį. Joms tenka išsaugoti naujus žodžius ir taisykles. Visa tai yra iš naujo pakartojama miegant. Tyrinėtojai vadina tai pakartojimo hipoteze. Tačiau svarbu, kad gerai išsimiegotumėte. Kūnas ir protas turi tinkamai pailsėti. Tik tada jūsų smegenys galės efektyviai veikti. Galima sakyti, kad kuo geresnis miegas, tuo geriau veikia protas. Kol mes ilsimės, mūsų smegenys išlieka aktyvios... Taigi: Gute Nacht, good night, buona notte, dobrou noc!