Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaityti ir rašyti   »   no Lese og skrive

6 [šeši]

Skaityti ir rašyti

Skaityti ir rašyti

6 [seks]

Lese og skrive

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
Aš skaitau. J-g------. J-- l----- J-g l-s-r- ---------- Jeg leser. 0
(Aš) skaitau raidę. J-g l---r en bokst--. J-- l---- e- b------- J-g l-s-r e- b-k-t-v- --------------------- Jeg leser en bokstav. 0
(Aš) skaitau žodį. J-- --s-- e- ---. J-- l---- e- o--- J-g l-s-r e- o-d- ----------------- Jeg leser et ord. 0
(Aš) skaitau sakinį. Jeg -ese- e- --tn--g. J-- l---- e- s------- J-g l-s-r e- s-t-i-g- --------------------- Jeg leser en setning. 0
(Aš) skaitau laišką. J---le-er-e--b---. J-- l---- e- b---- J-g l-s-r e- b-e-. ------------------ Jeg leser et brev. 0
(Aš) skaitau knygą. Je- l---r -i-b--. J-- l---- e- b--- J-g l-s-r e- b-k- ----------------- Jeg leser ei bok. 0
Aš skaitau. J-g-l---r. J-- l----- J-g l-s-r- ---------- Jeg leser. 0
Tu skaitai. Du -e--r. D- l----- D- l-s-r- --------- Du leser. 0
Jis skaito. Ha--l-se-. H-- l----- H-n l-s-r- ---------- Han leser. 0
Aš rašau. J-g-sk-iv-r. J-- s------- J-g s-r-v-r- ------------ Jeg skriver. 0
(Aš) rašau raidę. J------ive- -- bo--ta-. J-- s------ e- b------- J-g s-r-v-r e- b-k-t-v- ----------------------- Jeg skriver en bokstav. 0
(Aš) rašau žodį. J-g---ri-e- e- -rd. J-- s------ e- o--- J-g s-r-v-r e- o-d- ------------------- Jeg skriver et ord. 0
(Aš) rašau sakinį. Je-------er-e- setnin-. J-- s------ e- s------- J-g s-r-v-r e- s-t-i-g- ----------------------- Jeg skriver en setning. 0
(Aš) rašau laišką. Je--s--iver-et-b---. J-- s------ e- b---- J-g s-r-v-r e- b-e-. -------------------- Jeg skriver et brev. 0
(Aš) rašau knygą. Jeg --r-ve- ---bok. J-- s------ e- b--- J-g s-r-v-r e- b-k- ------------------- Jeg skriver ei bok. 0
Aš rašau. Jeg-s-r-v--. J-- s------- J-g s-r-v-r- ------------ Jeg skriver. 0
Tu rašai. D- -kri-er. D- s------- D- s-r-v-r- ----------- Du skriver. 0
Jis rašo. H-n sk-iv-r. H-- s------- H-n s-r-v-r- ------------ Han skriver. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Internacionalizmai

Globalizacija apima ne tik kalbas. Tai pastebima vis augant „internacionalizmų“ kiekiui. Internacionalizmai – tai keliose kalbose sutinkami žodžiai. Tad žodžiai kartais gali turėti tokias pačias arba panašias reikšmes. Tarimas, neretai, irgi būna toks pats. Šie žodžiai taip pat labai panašiai rašomi. Tokių internacionalizmų paplitimas yra įdomus reiškinys. Čia nesvarbios jokios ribos. Netgi geografinės. O ypač – lingvistinės. Yra tokių žodžių, kurie yra suprantami visuose žemynuose. Geras pavyzdys yra žodis hotel. Jis sutinkamas beveik visame pasaulyje. Dauguma internacionalizmų paplinta iš mokslo srities. Taip pat greitai po pasaulį pasklinda techniniai terminai. Senieji internacionalizmai turi bendrą šaknį. Jie susidarė iš to paties žodžio. Tačiau dauguma internacionalizmų paprastai yra skolinti. Kalbant kiek tiksliau, tie žodžiai paprasčiausiai yra priimami į kitas kalbas. Svarbų vaidmenį jų adaptacijoje atlieka įvairios kultūrinės grupės. Kiekviena civilizacija turi savo tradicijas. Todėl tie patys žodžiai prigyja ne visur. Idėjų įsisavinimą lemia kultūrinės normos. Kai kurie dalykai yra budingi tik tam tikroms pasaulio vietovėms. Dar kiti – labai greitai pasklinda po pasaulį. Tačiau tik jiems plintant gali plisti ir jų pavadinimai. Būtent todėl internacionalizmai yra tokie įdomūs! Atrasdami kalbą, visada atrandame ir kultūrą.