Pasikalbėjimų knygelė

lt I (pirmas) pokalbis   »   sv Småprat 1

20 [dvidešimt]

I (pirmas) pokalbis

I (pirmas) pokalbis

20 [tjugo]

Småprat 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
Įsitaisykite patogiai! Sl- e- ---! S-- e- n--- S-å e- n-r- ----------- Slå er ner! 0
Jauskitės kaip namie! Känn-e---o- h---a! K--- e- s-- h----- K-n- e- s-m h-m-a- ------------------ Känn er som hemma! 0
Ko norėtumėte išgerti? V-d vil- -i ha---t dri-k-? V-- v--- n- h- a-- d------ V-d v-l- n- h- a-t d-i-k-? -------------------------- Vad vill ni ha att dricka? 0
Ar mėgstate muziką? Ty---r n- -m--u-i-? T----- n- o- m----- T-c-e- n- o- m-s-k- ------------------- Tycker ni om musik? 0
Aš mėgstu klasikinę muziką. Ja- ---ke--om----ssis---usi-. J-- t----- o- k------- m----- J-g t-c-e- o- k-a-s-s- m-s-k- ----------------------------- Jag tycker om klassisk musik. 0
Čia mano kompaktiniai diskai. H-r-ä---in- c--------. H-- ä- m--- c--------- H-r ä- m-n- c---k-v-r- ---------------------- Här är mina cd-skivor. 0
Ar (jūs) grojate kokiu nors instrumentu? Spe----ni--å--- -n--ru-e-t? S----- n- n---- i---------- S-e-a- n- n-g-t i-s-r-m-n-? --------------------------- Spelar ni något instrument? 0
Čia mano gitara. H-r-ä- m-n gita--. H-- ä- m-- g------ H-r ä- m-n g-t-r-. ------------------ Här är min gitarr. 0
Ar mėgstate dainuoti? Tycker----om -tt-sj--ga? T----- n- o- a-- s------ T-c-e- n- o- a-t s-u-g-? ------------------------ Tycker ni om att sjunga? 0
Ar turite vaikų? Ha--n- --r-? H-- n- b---- H-r n- b-r-? ------------ Har ni barn? 0
Ar turite šunį? H-- -i-e- h-nd? H-- n- e- h---- H-r n- e- h-n-? --------------- Har ni en hund? 0
Ar turite katę? H-r--i -n-k--t? H-- n- e- k---- H-r n- e- k-t-? --------------- Har ni en katt? 0
Čia (yra) mano knygos. Hä--ä---in--bö-ke-. H-- ä- m--- b------ H-r ä- m-n- b-c-e-. ------------------- Här är mina böcker. 0
(Aš) šiuo metu skaitau šią knygą. Jag--ä-e---u---nu-de--------k--. J-- l---- j--- n- d-- h-- b----- J-g l-s-r j-s- n- d-n h-r b-k-n- -------------------------------- Jag läser just nu den här boken. 0
Ką (jūs) mėgstate skaityti? V-- ty-ke---- o----t-läsa? V-- t----- n- o- a-- l---- V-d t-c-e- n- o- a-t l-s-? -------------------------- Vad tycker ni om att läsa? 0
Ar mėgstate eiti į koncertą? Ty---r n- om --t ----å-kons-r-? T----- n- o- a-- g- p- k------- T-c-e- n- o- a-t g- p- k-n-e-t- ------------------------------- Tycker ni om att gå på konsert? 0
Ar mėgstate eiti į teatrą? Tyc----------at- g- på----t--? T----- n- o- a-- g- p- t------ T-c-e- n- o- a-t g- p- t-a-e-? ------------------------------ Tycker ni om att gå på teater? 0
Ar mėgstate eiti į operą? T-c--r ni om---- -- ---operan? T----- n- o- a-- g- p- o------ T-c-e- n- o- a-t g- p- o-e-a-? ------------------------------ Tycker ni om att gå på operan? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Gimtoji kalba? Mamos ji ar tėčio?

Iš ko mokėtės kalbos vaikystėje? Žinoma, atsakysite, kad iš mamos! Daugelis taip mano. Terminas „gimtoji kalba“ daugelyje tautų reiškia „motinos kalbą“. Jį žino tiek anglai, tiek kinai. Galbūt jis vartojamas todėl, kad mamos su vaikais praleidžia daugiausiai laiko. Tačiau neseniai atlikti tyrimai atskleidė ką kita. Jie parodė, kad mūsų kalba didžiąja dalimi paveldėta iš tėvų. Tyrinėtojai ištyrė genetinę medžiagą ir mišrių genčių kalbas. Tokiose gentyse tėvai atkeliauja iš skirtingų kultūrų. Tos gentys susikūrė prieš tūkstančius metų. Joms didžiausią įtaką darė migracija. Buvo išanalizuota genetinė mišriųjų genčių informacija. Tuomet ši informacija buvo sulyginta su genties kalba. Daugelis genčių kalba savo vyrų protėvių kalba. Vadinasi, šalies kalba kyla iš Y chromosomos. Tad vyrai kartu su savimi į svetimas šalis perkėlė ir kalbą. O moterys tą kalbą pritaikė sau. Tačiau netgi šiomis dienomis tėvai tebėra labai reikšmingi mūsų kalbai. Mokydamiesi vaikai orientuojasi į tėčio kalbą. Tėvai su vaikais kalba daug rečiau. Vyrų naudojamos sakinių struktūros taip pat yra paprastesnės už moterų. Todėl tėvų kalba vaikams tinka labiau. Tėvo kalba nėra tokia sudėtinga ir dėl to yra lengviau išmokstama. Todėl kalbėdami vaikai labiau mėgsta imituoti tėtį, o ne mamą. Vėliau jau mamos žodynas ima formuoti vaiko kalbą. Šitaip vaiko kalbai įtaką daro tiek mama, tiek tėtis. Dėl šios priežasties gimtoji kalba turėtų būti vadinama tėvų kalba.