Pasikalbėjimų knygelė

lt Kūno dalys   »   sv Kroppsdelar

58 [penkiasdešimt aštuoni]

Kūno dalys

Kūno dalys

58 [femtioåtta]

Kroppsdelar

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
(Aš) piešiu vyrą. Ja- r---- e- m--. Jag ritar en man. 0
Pirmiausia galvą. Fö--- h------. Först huvudet. 0
Vyras nešioja skrybėlę. Ma---- b-- e- h---. Mannen bär en hatt. 0
Plaukų nematyti. Hå--- s-- m-- i---. Håret ser man inte. 0
Ausų taip pat nematyti. Ör---- s-- m-- i--- h-----. Öronen ser man inte heller. 0
Nugaros taip pat nematyti. Ry---- s-- m-- i--- h-----. Ryggen ser man inte heller. 0
(Aš) piešiu akis ir burną. Ja- r---- ö----- o-- m-----. Jag ritar ögonen och munnen. 0
Vyras šoka ir juokiasi. Ma---- d----- o-- s-------. Mannen dansar och skrattar. 0
Vyras turi ilgą nosį. Ma---- h-- e- l--- n---. Mannen har en lång näsa. 0
Rankose jis laiko lazdą. Ha- h-- e- k--- i h-----. Han har en käpp i handen. 0
Ant kaklo jis užsirišęs šaliką. Ha- h-- o---- e- s--- r--- h-----. Han har också en sjal runt halsen. 0
Dabar žiema ir šalta. De- ä- v----- o-- d-- ä- k----. Det är vinter och det är kallt. 0
Rankos stiprios. Ar----- ä- k-------. Armarna är kraftiga. 0
Kojos taip pat stiprios. Be--- ä- o---- k-------. Benen är också kraftiga. 0
Vyras yra iš sniego. Ma---- ä- a- s--. Mannen är av snö. 0
Jis nenešioja kelnių ir palto. Ha- h-- i--- b---- o-- i---- ö-------. Han har inga byxor och ingen överrock. 0
Bet vyrui nešalta. Me- m----- f----- i---. Men mannen fryser inte. 0
Jis yra senis besmegenis. Ha- ä- e- s-------. Han är en snögubbe. 0

Mūsų protėvių kalba

Šiuolaikinės kalbos gali būti išanalizuotos lingvistų. Tam pasitelkiami įvairūs metodai. Tačiau, kaip žmonės kalbėjo prieš tūkstančius metų? Į šį klausimą atsakyti daug sunkiau. Nepaisant to, mokslininkai jau daug metų tai tyrinėja. Jie norėtų išsiaiškinti, kaip žmonės kalbėjo anksčiau. Todėl jie stengiasi rekonstruoti senovines kalbos formas. Amerikiečių mokslininkai dabar padarė įspūdingą atradimą. Jie išanalizavo daugiau nei 2000 kalbų. O konkrečiai jie analizavo tų kalbų sakinių struktūras. Jų tyrimų rezultatai buvo labai įdomūs. Maždaug pusė kalbų turi V-P-T sakinio struktūrą. Tai reiškia, kad sakiniai sudaromi šia seka: veiksnys, papildinys ir tarinys. Daugiau nei 700 kalbų turi tokią struktūrą. Apie 160 kalbų laikosi V-T-P struktūros. Ir tik apie 40 kalbų naudoja T-P-V struktūrą. 120 kalbų naudoja hibridines struktūras. Vis dėlto P-T-V ir P-V-T yra tikrai daug retesnės struktūros. Dauguma analizuotų kalbų naudoja V-P-T principą. Persų, japonų ir turkų kalbos yra vieni pavyzdžių. Daugiausia gyvų kalbų seka V-T-P struktūra. Šiandien ši struktūra dominuoja indoeuropiečių kalbų šeimoje. Tyrėjai mano, kad V-P-T modelis buvo naudojamas senovėje. Visos kalbos yra paremtos šia sistema. Tačiau kalbos išsiskirstė. Mes kol kas nežinome, kaip tai nutiko. Tačiau tam turėjo būti priežastis. Juk evoliucija pasirūpina, kad išliktų tik tai, kas naudinga…