Pasikalbėjimų knygelė

lt Jausmai   »   sv Känslor

56 [penkiasdešimt šeši]

Jausmai

Jausmai

56 [femtiosex]

Känslor

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
Norėti. / Turėti norą. H--l-s-. Ha lust. H- l-s-. -------- Ha lust. 0
(Mes) norime. / Turime norą. V--h-- lust. Vi har lust. V- h-r l-s-. ------------ Vi har lust. 0
(Mes) neturime norą. V--ha--i--en lu-t. Vi har ingen lust. V- h-r i-g-n l-s-. ------------------ Vi har ingen lust. 0
Bijoti Va----ädd Vara rädd V-r- r-d- --------- Vara rädd 0
(Aš) bijau. J-g -- ----. Jag är rädd. J-g ä- r-d-. ------------ Jag är rädd. 0
(Aš) nebijau. Ja- är----e --d-. Jag är inte rädd. J-g ä- i-t- r-d-. ----------------- Jag är inte rädd. 0
Turėti laiko Ha -id Ha tid H- t-d ------ Ha tid 0
Jis turi laiko. H-n h-- ---. Han har tid. H-n h-r t-d- ------------ Han har tid. 0
Jis neturi laiko. Han--a----------. Han har inte tid. H-n h-r i-t- t-d- ----------------- Han har inte tid. 0
Nuobodžiauti H--l-n--rå--gt Ha långtråkigt H- l-n-t-å-i-t -------------- Ha långtråkigt 0
Ji nuobodžiauja. Ho--ha- lå--t---igt. Hon har långtråkigt. H-n h-r l-n-t-å-i-t- -------------------- Hon har långtråkigt. 0
Ji nenuobodžiauja. H-n har in-- -å-g-råk---. Hon har inte långtråkigt. H-n h-r i-t- l-n-t-å-i-t- ------------------------- Hon har inte långtråkigt. 0
Būti išalkus V--a-h-ng--g Vara hungrig V-r- h-n-r-g ------------ Vara hungrig 0
Ar jūs išalkę (išalkusios) / alkani? Är-ni -u-gri--? Är ni hungriga? Ä- n- h-n-r-g-? --------------- Är ni hungriga? 0
Ar jūs neišalkę / neišalkusios? Är -i-i--e---ngr-ga? Är ni inte hungriga? Ä- n- i-t- h-n-r-g-? -------------------- Är ni inte hungriga? 0
Būti ištroškus V--a -ö-st-g Vara törstig V-r- t-r-t-g ------------ Vara törstig 0
Jie ištroškę. / Jos ištroškusios. De ä--tö-s--g-. De är törstiga. D- ä- t-r-t-g-. --------------- De är törstiga. 0
Jie neištroškę. / Jos neištroškusios. De ä----te-tö--ti--. De är inte törstiga. D- ä- i-t- t-r-t-g-. -------------------- De är inte törstiga. 0

Slaptos kalbos

Kalba norime išreikšti, ką galvojame ir jaučiame. Tad supratimas yra labai svarbus kalbos tikslas. Vis dėlto kartais žmonės nori būti suprasti ne visų. Tokiu atveju jie sukuria slaptas kalbas. Slaptos kalbos žmones žavi jau tūkstančius metų. Pavyzdžiui, Julijus Cezaris turėjo nuosavą slaptą kalbą. Jis siųsdavo koduotas žinutes į visus savo imperijos regionus. Jo priešai negalėdavo jų perskaityti. Slaptos kalbos – tai apsaugotas bendravimas. Naudodami slaptas kalbas išskiriame save iš kitų. Taip mes parodome, kad priklausome išskirtinei grupei. Yra įvairių priežasčių, kodėl naudojame slaptas kalbas. Įsimylėjeliai nuolatos rašo užkoduotus laiškus. Kai kurios profesinės grupės irgi turi savas kalbas. Egzistuoja magų, vagių ir verslininkų kalbos. Tačiau slaptos kalbos dažniausiai naudojamos politiniams tikslams. Jos buvo naudojamos beveik kiekviename kare. Kariuomenė ir slaptosios tarnybos turi nuosavus slaptų kalbų specialistus. Kriptologija – tai kodavimo mokslas. Šiuolaikiniai kodai remiasi komplikuotomis matematinėmis formulėmis. Tačiau juos labai sunku iškoduoti. Be užkoduotų kalbų mūsų gyvenimas būtų neįsivaizduojamas. Šiandien užkoduota informacija yra naudojama visur. Kreditinės kortelės ir elektroniniai laiškai – viskas veikia remiantis kodais. Vaikams slaptos kalbos atrodo yra įdomios. Jiems patinka keisti slaptomis žinutėmis su draugais. Slaptos kalbos netgi padeda vaikų raidai... Jos skatina kūrybiškumą ir kalbos pojūtį!