Pasikalbėjimų knygelė

lt ką pagrįsti 1   »   sv motivera något 1

75 [septyniasdešimt penki]

ką pagrįsti 1

ką pagrįsti 1

75 [sjuttiofem]

motivera något 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
Kodėl neateinate? V-rf-r-ko---- n- ----? V----- k----- n- i---- V-r-ö- k-m-e- n- i-t-? ---------------------- Varför kommer ni inte? 0
Oras toks blogas. V--r-t är -- -åligt. V----- ä- s- d------ V-d-e- ä- s- d-l-g-. -------------------- Vädret är så dåligt. 0
(Aš) neateisiu, nes oras toks blogas. Ja- ko--er-inte,--f-er-om-----et ä--s---å-igt. J-- k----- i---- e------- v----- ä- s- d------ J-g k-m-e- i-t-, e-t-r-o- v-d-e- ä- s- d-l-g-. ---------------------------------------------- Jag kommer inte, eftersom vädret är så dåligt. 0
Kodėl jis neateina? Var-ö- --mm-r h-n -nte? V----- k----- h-- i---- V-r-ö- k-m-e- h-n i-t-? ----------------------- Varför kommer han inte? 0
Jo nekvietė. H-n-är--nte -nb-ude-. H-- ä- i--- i-------- H-n ä- i-t- i-b-u-e-. --------------------- Han är inte inbjuden. 0
Jis neateis, nes jo nekvietė. Han ----er -n--, e--e-s-- ------te ä- b---e-. H-- k----- i---- e------- h-- i--- ä- b------ H-n k-m-e- i-t-, e-t-r-o- h-n i-t- ä- b-u-e-. --------------------------------------------- Han kommer inte, eftersom han inte är bjuden. 0
Kodėl tu neateini? Va-f----o-m-r -- -nt-? V----- k----- d- i---- V-r-ö- k-m-e- d- i-t-? ---------------------- Varför kommer du inte? 0
(Aš) neturiu laiko. J-g---- inte tid. J-- h-- i--- t--- J-g h-r i-t- t-d- ----------------- Jag har inte tid. 0
(Aš) neateinu, nes neturiu laiko. J-g ---m-- i-te- e-te--o--ja- ---- har-tid. J-- k----- i---- e------- j-- i--- h-- t--- J-g k-m-e- i-t-, e-t-r-o- j-g i-t- h-r t-d- ------------------------------------------- Jag kommer inte, eftersom jag inte har tid. 0
Kodėl nepasilieki? Va-f-- -t-n-a- d---nt-? V----- s------ d- i---- V-r-ö- s-a-n-r d- i-t-? ----------------------- Varför stannar du inte? 0
(Aš) dar turiu dirbti. Ja------e a--e-a. J-- m---- a------ J-g m-s-e a-b-t-. ----------------- Jag måste arbeta. 0
(Aš) nepasilieku, nes dar turiu dirbti. J-g-st---ar ------eft----- -ag --ste ------. J-- s------ i---- e------- j-- m---- a------ J-g s-a-n-r i-t-, e-t-r-o- j-g m-s-e a-b-t-. -------------------------------------------- Jag stannar inte, eftersom jag måste arbeta. 0
Kodėl (jūs) jau išeinate? V----r --- -- -e-a-? V----- g-- n- r----- V-r-ö- g-r n- r-d-n- -------------------- Varför går ni redan? 0
Aš pavargęs / -usi. J----r -r-t-. J-- ä- t----- J-g ä- t-ö-t- ------------- Jag är trött. 0
(Aš) išeinu, nes esu pavargęs / -usi. J-g-gå---e--e---m-ja- ä- ---tt. J-- g--- e------- j-- ä- t----- J-g g-r- e-t-r-o- j-g ä- t-ö-t- ------------------------------- Jag går, eftersom jag är trött. 0
Kodėl (jūs) jau išvažiuojate? Varfö- åker -i --d--? V----- å--- n- r----- V-r-ö- å-e- n- r-d-n- --------------------- Varför åker ni redan? 0
Jau vėlu. De-----re-an--en-. D-- ä- r---- s---- D-t ä- r-d-n s-n-. ------------------ Det är redan sent. 0
(Aš) išvažiuoju, nes jau vėlu. J---åk-r---ö- -t---et ---an är -e--. J-- å---- f-- a-- d-- r---- ä- s---- J-g å-e-, f-r a-t d-t r-d-n ä- s-n-. ------------------------------------ Jag åker, för att det redan är sent. 0

Gimtoji kalba = jausminga, užsienio = racionali?

Mokydamiesi užsienio kalbos, stimuliuojame smegenis. Mokantis keičiasi mūsų mąstymas. Tampame kūrybiškesni ir lankstesni. Mokantiems kelias kalbas lengviau apmąstyti sudėtingus dalykus. Atmintis treniruojama mokantis. Kuo daugiau išmokstame, tuo geriau ji veikia. Tas, kas išmoksta daug kalbų, taip pat greitai išmoksta ir kitų dalykų. Jis gali daug intensyviau ir ilgiau ką nors apmąstyti. Todėl tas žmogus greičiau sprendžia problemas. Daugiakalbiai žmonės taip pat yra ryžtingesni. Tačiau nuo kalbų priklauso ir tai kaip jie priima sprendimus. Kalba, kuria mąstome, daro įtaką mūsų sprendimams. Tam ištirti psichologai pasitelkė eksperimentą. Visi jo dalyviai buvo daugiakalbiai. Be gimtosios kalbos jie dar kalbėjo kita kalba. Dalyviai turėjo atsakyti į klausimą. Klausimas buvo susijęs su problemos sprendimu. Sprendimo metu dalyviai turėjo pasirinkti iš dviejų galimybių. Vienas jų buvo rizikingesnė už kitą. Dalyviai į klausimą turėjo atsakyti abiejomis kalbomis. Atsakymai keitėsi keičiantis kalbai! Kai jie kalbėjo gimtąja kalba, dalyviai rinkosi rizikuoti. Tačiau kalbėdami užsienio kalba jie rinkosi patikimesnį variantą. Po šio eksperimento dalyviai turėjo lažintis. Čia taip pat buvo pastebėtas aiškus skirtumas. Naudodami užsienio kalbą jie buvo daug racionalesni. Tyrėjai mano, kad kalbėdami užsienio kalba labiau susikaupiame. Galbūt dėl to sprendimus priimame vadovadamiesi ne jausmais, o protu…