Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 2   »   sv Förfluten tid 2

82 [aštuoniasdešimt du]

Praeitis 2

Praeitis 2

82 [åttiotvå]

Förfluten tid 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
Ar tu turėjai iškviesti greitąją pagalbą? V-- ---tvun-en--t- -i-----å ------u--n-? V-- d- t------ a-- r---- p- e- a-------- V-r d- t-u-g-n a-t r-n-a p- e- a-b-l-n-? ---------------------------------------- Var du tvungen att ringa på en ambulans? 0
Ar tu turėjai iškviesti gydytoją? V----u -v-ng-n---t -inga-e--er-en l-ka--? V-- d- t------ a-- r---- e---- e- l------ V-r d- t-u-g-n a-t r-n-a e-t-r e- l-k-r-? ----------------------------------------- Var du tvungen att ringa efter en läkare? 0
Ar tu turėjai iškviesti policiją? Var--- tvu-g-n -tt --nga-på---lis--? V-- d- t------ a-- r---- p- p------- V-r d- t-u-g-n a-t r-n-a p- p-l-s-n- ------------------------------------ Var du tvungen att ringa på polisen? 0
Ar (jūs) turite telefono numerį? Ką tik (aš) jį turėjau. H-- ni ----f-----r--?-J-- -a----e- n--s. H-- n- t------------- J-- h--- d-- n---- H-r n- t-l-f-n-u-r-t- J-g h-d- d-t n-s-. ---------------------------------------- Har ni telefonnumret? Jag hade det nyss. 0
Ar (jūs) turite adresą? Ką tik (aš) jį turėjau. Ha- ni adre-s-----a- -ad- --n--y-s. H-- n- a-------- J-- h--- d-- n---- H-r n- a-r-s-e-? J-g h-d- d-n n-s-. ----------------------------------- Har ni adressen? Jag hade den nyss. 0
Ar (jūs) turite miesto planą? Ką tik (aš) jį turėjau. Ha- n--sta---ar---- Jag -a---de- ---s. H-- n- s----------- J-- h--- d-- n---- H-r n- s-a-s-a-t-n- J-g h-d- d-n n-s-. -------------------------------------- Har ni stadskartan? Jag hade den nyss. 0
Ar jis atvyko / atėjo laiku? Jis negalėjo atvykti / ateiti laiku. K-m-ha- pu-kt--gt? H-- kun---in---v--- p-nk--ig. K-- h-- p--------- H-- k---- i--- v--- p-------- K-m h-n p-n-t-i-t- H-n k-n-e i-t- v-r- p-n-t-i-. ------------------------------------------------ Kom han punktligt? Han kunde inte vara punktlig. 0
Ar jis rado kelią? Jis negalėjo rasti kelio. Hitt-d--h-n -ä-e----a--ku--- i-t- -i--a v-g-n. H------ h-- v----- H-- k---- i--- h---- v----- H-t-a-e h-n v-g-n- H-n k-n-e i-t- h-t-a v-g-n- ---------------------------------------------- Hittade han vägen? Han kunde inte hitta vägen. 0
Ar jis tave suprato? Jis negalėjo manęs suprasti. Fö-s-o- -an di-- --n kund----t- -ö--tå----. F------ h-- d--- H-- k---- i--- f----- m--- F-r-t-d h-n d-g- H-n k-n-e i-t- f-r-t- m-g- ------------------------------------------- Förstod han dig? Han kunde inte förstå mig. 0
Kodėl (tu) negalėjai atvykti / ateiti laiku? Va-för-k-n-e-d- ---e-v----punktl--? V----- k---- d- i--- v--- p-------- V-r-ö- k-n-e d- i-t- v-r- p-n-t-i-? ----------------------------------- Varför kunde du inte vara punktlig? 0
Kodėl (tu) negalėjai rasti kelio? Va-f-r -un----u -----h-tt--v-gen? V----- k---- d- i--- h---- v----- V-r-ö- k-n-e d- i-t- h-t-a v-g-n- --------------------------------- Varför kunde du inte hitta vägen? 0
Kodėl (tu) negalėjai jo suprasti? V--fö- k-nd--d-----e fö--t- --n-m? V----- k---- d- i--- f----- h----- V-r-ö- k-n-e d- i-t- f-r-t- h-n-m- ---------------------------------- Varför kunde du inte förstå honom? 0
(Aš) negalėjau atvykti laiku, nes nevažiavo autobusas. J---k-----i------mm- p-n-tl------fter--m de- int--g-ck-n-go--bu-s. J-- k---- i--- k---- p--------- e------- d-- i--- g--- n---- b---- J-g k-n-e i-t- k-m-a p-n-t-i-t- e-t-r-o- d-t i-t- g-c- n-g-n b-s-. ------------------------------------------------------------------ Jag kunde inte komma punktligt, eftersom det inte gick någon buss. 0
(Aš) negalėjau rasti kelio, nes neturėjau miesto plano. J---k-nd---n---hi-ta-vä---- --ters-- jag -----h--e -åg-------skar-a. J-- k---- i--- h---- v----- e------- j-- i--- h--- n---- s---------- J-g k-n-e i-t- h-t-a v-g-n- e-t-r-o- j-g i-t- h-d- n-g-n s-a-s-a-t-. -------------------------------------------------------------------- Jag kunde inte hitta vägen, eftersom jag inte hade någon stadskarta. 0
(Aš) negalėjau jo suprasti, nes muzika buvo tokia garsi / triukšminga. J-- --nd- in---fö-s-å ho--m, --te-s-- mu----- --- -å h-g-j-dd. J-- k---- i--- f----- h----- e------- m------ v-- s- h-------- J-g k-n-e i-t- f-r-t- h-n-m- e-t-r-o- m-s-k-n v-r s- h-g-j-d-. -------------------------------------------------------------- Jag kunde inte förstå honom, eftersom musiken var så högljudd. 0
(Aš) turėjau važiuoti taksi. J-----------g-n ----ta------x-. J-- v-- t------ a-- t- e- t---- J-g v-r t-u-g-n a-t t- e- t-x-. ------------------------------- Jag var tvungen att ta en taxi. 0
(Aš) turėjau nusipirkti miesto planą. J-g v-- -v--g-n---t---pa e- stad----ta. J-- v-- t------ a-- k--- e- s---------- J-g v-r t-u-g-n a-t k-p- e- s-a-s-a-t-. --------------------------------------- Jag var tvungen att köpa en stadskarta. 0
(Aš) turėjau išjungti radiją. J-g--ar-tvu--en-att---ä-g- -v --d--n. J-- v-- t------ a-- s----- a- r------ J-g v-r t-u-g-n a-t s-ä-g- a- r-d-o-. ------------------------------------- Jag var tvungen att stänga av radion. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Geriau kalbą išmoksite užsienyje!

Suaugusieji kalbų mokosi ne taip lengvai kaip vaikai. Jų smegenys yra visiškai išsivysčiusios Todėl jos nebegali sukurti naujų tinklų. Tačiau ir būdami suaugę galime puikiai išmokti naują kalbą! Tam reikia nukeliauti į šalį, kurioje ja kalbama. Užsienio kalbą ypač gerai sekasi mokytis užsienyje. Tie, kas yra kada nors vykę į kalbos mokymosi atostogas, tai žino. Geriau kalbos išmokstama jos natūralioje aplinkoje. Neseniai atliktas tyrimas priėjo įdomių išvadų. Pasirodo, kad užsienyje mokydamasis naujos kalbos, žmogus jos išmoksta kitaip ! Smegenys gali apdoroti užsienio kalbą kaip gimtąją. Tyrėjai ilgą laiką manė, kad egzistuoja skirtingi mokymosi procesai. Atrodo, kad šis eksperimentas tai įrodė. Grupė dalyvių turėjo išmokti netikrą kalbą. Dalis grupės lankė įprastas pamokas. Kita dalis mokėsi užsienio šalį imituojančioje aplinkoje. Tiems dalyviams teko orientuotis nepažįstamoje aplinkoje. Visi, su kuriais jie bendravo, kalbėjo naująja kalba. Dėl šios priežasties šios grupės studentai buvo ne tokie kaip visi besimokantieji kalbų. Jie priklausė nepažįstamai bendruomenei. Taip jie buvo priversti greitai išmokti kalbos. Po šiek tiek laiko dalyviai buvo testuojami. Abi grupės pademonstravo vienodai gerus naujosios kalbos įgūdžius. Tačiau smegenys tą kalbą apdorodavo skirtingai! Tų, kurie mokėsi „užsienyje“, smegenys buvo ypatingai aktyvios. Jų smegenys priėmė užsienio kalbos gramatiką kaip savą. Tie patys mechanizmai veikia gimtakalbių smegenyse. Kalbos mokymosi atostogos yra maloniausias ir efektyviausias mokymosi būdas!