Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   sv vilja ha något

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [sjuttio]

vilja ha något

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? Vil- ni ----? V--- n- r---- V-l- n- r-k-? ------------- Vill ni röka? 0
Ar norėtumėte šokti? V-l- n- --n--? V--- n- d----- V-l- n- d-n-a- -------------- Vill ni dansa? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Vill n- ---ut--c----? V--- n- g- u- o-- g-- V-l- n- g- u- o-h g-? --------------------- Vill ni gå ut och gå? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. J-g---ul-e vilj----k-. J-- s----- v---- r---- J-g s-u-l- v-l-a r-k-. ---------------------- Jag skulle vilja röka. 0
Ar norėtum cigaretės? V-ll--u -a ----i-ar-t-? V--- d- h- e- c-------- V-l- d- h- e- c-g-r-t-? ----------------------- Vill du ha en cigarett? 0
Jis norėtų ugnies. H-n-vi----a el-. H-- v--- h- e--- H-n v-l- h- e-d- ---------------- Han vill ha eld. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. J-g -k---e-vilj---a -åg---at---ric--. J-- s----- v---- h- n---- a-- d------ J-g s-u-l- v-l-a h- n-g-t a-t d-i-k-. ------------------------------------- Jag skulle vilja ha något att dricka. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Jag-s---le-v-lj- -t- -----. J-- s----- v---- ä-- n----- J-g s-u-l- v-l-a ä-a n-g-t- --------------------------- Jag skulle vilja äta något. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. J-g-s--lle-v--j- v--a--ig-li-e. J-- s----- v---- v--- m-- l---- J-g s-u-l- v-l-a v-l- m-g l-t-. ------------------------------- Jag skulle vilja vila mig lite. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. J-g--kull----lja-fr--a -r--å-o-. J-- s----- v---- f---- e- n----- J-g s-u-l- v-l-a f-å-a e- n-g-t- -------------------------------- Jag skulle vilja fråga er något. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Jag --u-le vi--a--- er om--å-o-. J-- s----- v---- b- e- o- n----- J-g s-u-l- v-l-a b- e- o- n-g-t- -------------------------------- Jag skulle vilja be er om något. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Ja--sk-l-e-vi-ja-b--d--in--r på nå-ot. J-- s----- v---- b---- i- e- p- n----- J-g s-u-l- v-l-a b-u-a i- e- p- n-g-t- -------------------------------------- Jag skulle vilja bjuda in er på något. 0
Prašau, ko norėtumėte? Va------ -- -a? V-- v--- n- h-- V-d v-l- n- h-? --------------- Vad vill ni ha? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? V-l- n---- e- kaffe? V--- n- h- e- k----- V-l- n- h- e- k-f-e- -------------------- Vill ni ha en kaffe? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? Elle- s-ul------he-l-- ----a-ha -- -e? E---- s----- n- h----- v---- h- e- t-- E-l-r s-u-l- n- h-l-r- v-l-a h- e- t-? -------------------------------------- Eller skulle ni hellre vilja ha en te? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. Vi s-u--e---lj---k-----. V- s----- v---- å-- h--- V- s-u-l- v-l-a å-a h-m- ------------------------ Vi skulle vilja åka hem. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? V--l ni-h--e- -axi? V--- n- h- e- t---- V-l- n- h- e- t-x-? ------------------- Vill ni ha en taxi? 0
Jie norėtų paskambinti. De v--- ri--a. D- v--- r----- D- v-l- r-n-a- -------------- De vill ringa. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.