Ос-ћ------- --о-код-к-ћ-!
Осећајте се као код куће!
О-е-а-т- с- к-о к-д к-ћ-!
-------------------------
Осећајте се као код куће! 0 O--c-aj-- -e kao ko----ć-!Osec-ajte se kao kod kuc-e!O-e-́-j-e s- k-o k-d k-c-e----------------------------Osećajte se kao kod kuće!
Ов---су-мо-- -Д-ов-.
Овде су моји ЦД-ови.
О-д- с- м-ј- Ц---в-.
--------------------
Овде су моји ЦД-ови. 0 Ov-- -u----i ----v-.Ovde su moji CD-ovi.O-d- s- m-j- C---v-.--------------------Ovde su moji CD-ovi.
С---а-- -и-н-к- -нстру-е-т?
Свирате ли неки инструмент?
С-и-а-е л- н-к- и-с-р-м-н-?
---------------------------
Свирате ли неки инструмент? 0 Svir-t---i-n----i-st-u-e-t?Svirate li neki instrument?S-i-a-e l- n-k- i-s-r-m-n-?---------------------------Svirate li neki instrument?
О--- је м--- гит---.
Овде је моја гитара.
О-д- ј- м-ј- г-т-р-.
--------------------
Овде је моја гитара. 0 O--e--e--o---g-----.Ovde je moja gitara.O-d- j- m-j- g-t-r-.--------------------Ovde je moja gitara.
П--а---ли р--о?
Певате ли радо?
П-в-т- л- р-д-?
---------------
Певате ли радо? 0 P--a--------do?Pevate li rado?P-v-t- l- r-d-?---------------Pevate li rado?
О-д- с----ј- к--ге.
Овде су моје књиге.
О-д- с- м-ј- к-и-е-
-------------------
Овде су моје књиге. 0 O--e-------- -n-i--.Ovde su moje knjige.O-d- s- m-j- k-j-g-.--------------------Ovde su moje knjige.
Уп-ав---ита- --- к-иг-.
Управо читам ову књигу.
У-р-в- ч-т-м о-у к-и-у-
-----------------------
Управо читам ову књигу. 0 Upr-vo -it-- -v--kn-ig-.Upravo čitam ovu knjigu.U-r-v- č-t-m o-u k-j-g-.------------------------Upravo čitam ovu knjigu.
Ш-а-р--о ----те?
Шта радо читате?
Ш-а р-д- ч-т-т-?
----------------
Шта радо читате? 0 Šta r-d- ---at-?Šta rado čitate?Š-a r-d- č-t-t-?----------------Šta rado čitate?
Ид-те ---р-до--а к--цер-?
Идете ли радо на концерт?
И-е-е л- р-д- н- к-н-е-т-
-------------------------
Идете ли радо на концерт? 0 I---- -- rado-n---o-cer-?Idete li rado na koncert?I-e-e l- r-d- n- k-n-e-t--------------------------Idete li rado na koncert?
И-е----- -а-о у-п---р----?
Идете ли радо у позориште?
И-е-е л- р-д- у п-з-р-ш-е-
--------------------------
Идете ли радо у позориште? 0 Id-t--l- ra-o-u-p--o-ište?Idete li rado u pozorište?I-e-e l- r-d- u p-z-r-š-e---------------------------Idete li rado u pozorište?
И-ете--и р--о-- -перу?
Идете ли радо у оперу?
И-е-е л- р-д- у о-е-у-
----------------------
Идете ли радо у оперу? 0 Id--- li-r-do u------?Idete li rado u operu?I-e-e l- r-d- u o-e-u-----------------------Idete li rado u operu?
Iš ko mokėtės kalbos vaikystėje?
Žinoma, atsakysite, kad iš mamos!
Daugelis taip mano.
Terminas „gimtoji kalba“ daugelyje tautų reiškia „motinos kalbą“.
Jį žino tiek anglai, tiek kinai.
Galbūt jis vartojamas todėl, kad mamos su vaikais praleidžia daugiausiai laiko.
Tačiau neseniai atlikti tyrimai atskleidė ką kita.
Jie parodė, kad mūsų kalba didžiąja dalimi paveldėta iš tėvų.
Tyrinėtojai ištyrė genetinę medžiagą ir mišrių genčių kalbas.
Tokiose gentyse tėvai atkeliauja iš skirtingų kultūrų.
Tos gentys susikūrė prieš tūkstančius metų.
Joms didžiausią įtaką darė migracija.
Buvo išanalizuota genetinė mišriųjų genčių informacija.
Tuomet ši informacija buvo sulyginta su genties kalba.
Daugelis genčių kalba savo vyrų protėvių kalba.
Vadinasi, šalies kalba kyla iš Y chromosomos.
Tad vyrai kartu su savimi į svetimas šalis perkėlė ir kalbą.
O moterys tą kalbą pritaikė sau.
Tačiau netgi šiomis dienomis tėvai tebėra labai reikšmingi mūsų kalbai.
Mokydamiesi vaikai orientuojasi į tėčio kalbą.
Tėvai su vaikais kalba daug rečiau.
Vyrų naudojamos sakinių struktūros taip pat yra paprastesnės už moterų.
Todėl tėvų kalba vaikams tinka labiau.
Tėvo kalba nėra tokia sudėtinga ir dėl to yra lengviau išmokstama.
Todėl kalbėdami vaikai labiau mėgsta imituoti tėtį, o ne mamą.
Vėliau jau mamos žodynas ima formuoti vaiko kalbą.
Šitaip vaiko kalbai įtaką daro tiek mama, tiek tėtis.
Dėl šios priežasties gimtoji kalba turėtų būti vadinama tėvų kalba.