Pasikalbėjimų knygelė

lt Pas gydytoją   »   sv Hos läkaren

57 [penkiasdešimt septyni]

Pas gydytoją

Pas gydytoją

57 [femtiosju]

Hos läkaren

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
(Aš) esu užsirašęs / užsirašiusi pas gydytoją. Ja- h---e- -----ti-. J-- h-- e- l-------- J-g h-r e- l-k-r-i-. -------------------- Jag har en läkartid. 0
Aš užsirašęs / užsirašiusi 10 (dešimtai) valandai. J---har ---lä--rt-d--lo-----t--. J-- h-- e- l------- k------ t--- J-g h-r e- l-k-r-i- k-o-k-n t-o- -------------------------------- Jag har en läkartid klockan tio. 0
Kaip / kokia jūsų pavardė? Hu--va- na--et? H-- v-- n------ H-r v-r n-m-e-? --------------- Hur var namnet? 0
Prašom palaukti laukiamajame. Var -å-g-- och--a-p---s-- v----u-m-t. V-- s- g-- o-- t- p---- i v---------- V-r s- g-d o-h t- p-a-s i v-n-r-m-e-. ------------------------------------- Var så god och ta plats i väntrummet. 0
Gydytojas tuoj ateis. D-------ko-me---n-r-. D------ k----- s----- D-k-o-n k-m-e- s-a-t- --------------------- Doktorn kommer snart. 0
Kur jūs esate apsidraudęs / apsidraudusi? Var-ä- -i ---säkr-d? V-- ä- n- f--------- V-r ä- n- f-r-ä-r-d- -------------------- Var är ni försäkrad? 0
Kuo jums galiu padėti? V-----n-j-- --r---ör-er? V-- k-- j-- g--- f-- e-- V-d k-n j-g g-r- f-r e-? ------------------------ Vad kan jag göra för er? 0
Ar jums skauda? H----i--m---o-? H-- n- s------- H-r n- s-ä-t-r- --------------- Har ni smärtor? 0
Kur skauda? Va- -ö---e- -n-? V-- g-- d-- o--- V-r g-r d-t o-t- ---------------- Var gör det ont? 0
Man visą laiką skauda nugarą. Ja- ----al--i- o-t-i ry----. J-- h-- a----- o-- i r------ J-g h-r a-l-i- o-t i r-g-e-. ---------------------------- Jag har alltid ont i ryggen. 0
Man dažnai skauda galvą. Jag -a- o----h-vud----. J-- h-- o--- h--------- J-g h-r o-t- h-v-d-ä-k- ----------------------- Jag har ofta huvudvärk. 0
Man kartais skauda pilvą. J-g ha--on--i --g-n-ibl--d. J-- h-- o-- i m---- i------ J-g h-r o-t i m-g-n i-l-n-. --------------------------- Jag har ont i magen ibland. 0
Prašom nusirengti / nusirenkite iki pusės! Ta -v ----å -v-----ppen- t---! T- a- e- p- ö----------- t---- T- a- e- p- ö-e-k-o-p-n- t-c-! ------------------------------ Ta av er på överkroppen, tack! 0
Prašom atsigulti / gulkitės ant kušetės! V-r-sn-l--o-h l--g-e- ---brit--n! V-- s---- o-- l--- e- p- b------- V-r s-ä-l o-h l-g- e- p- b-i-s-n- --------------------------------- Var snäll och lägg er på britsen! 0
Kraujo spaudimas normalus. Bl--tryc--- -- n--m-l-. B---------- ä- n------- B-o-t-y-k-t ä- n-r-a-t- ----------------------- Blodtrycket är normalt. 0
(Aš) suleisiu Jums vaistų. J-g-g-r-----n s----a. J-- g-- e- e- s------ J-g g-r e- e- s-r-t-. --------------------- Jag ger er en spruta. 0
(Aš) duosiu jums tablečių. Ja- ge---r ---l----r. J-- g-- e- t--------- J-g g-r e- t-b-e-t-r- --------------------- Jag ger er tabletter. 0
(Aš) išrašysiu jums vaistų receptą. J---ge---r --t r-c-p- f-- --ot-ke-. J-- g-- e- e-- r----- f-- a-------- J-g g-r e- e-t r-c-p- f-r a-o-e-e-. ----------------------------------- Jag ger er ett recept för apoteket. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Ilgi žodžiai, trumpi žodžiai

Žodžio ilgis priklauso nuo jame esamos informacijos. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Tyrėjai įvertino dešimties Europos kalbų žodžius. Tyrimą padėjo atlikti kompiuteris. Kompiuterinė programa padėjo analizuoti įvairius žodžius. Tam buvo pasitelkta formulė apskaičiuojanti žodžio informacinę medžiagą. Rezultatai buvo aiškūs. Kuo trumpesnis žodis, tuo mažiau informacijos jis perduoda. Įdomu tai, kad trumpus žodžius vartojame daug dažniau nei ilgus. To priežastis gali slypėti kalbos efektyvume. Kai kalbame, susitelkiame ties pačiais svarbiausiais dalykais. Todėl žodžiai, neturintys daug informacijos, neturėtų būti per ilgi. Tai užtikrina, kad neskirsime per daug laiko nesvarbiems dalykams. Žodžio ilgio ir turinio sąsaja turi dar vieną privalumą. Ši sąsaja užtikrina, kad turinys visada išliks toks pats. Mes visada per tam tikrą laiko tarpą pasakome tiek pat. Pavyzdžiui, galime panaudoti kelis ilgus žodžius. Tačiau taip pat galime ištart daug trumpų. Nesvarbu, ką nuspręsime, turinys išliks vienodas. Dėl šios priežasties mūsų kalba turi nuolatinį ritmą. Jis leidžia klausytojams lengviau sekti mūsų mintį. Jei informacijos kiekis visada kistų, mums tai nepavyktų. Klausytojai negalėtų prisitaikyti prie mūsų kalbos. Dėl to būtų sunku suprasti kalbantįjį. Tas, kas nori būti suprastas, turėtų kalbėti trumpais žodžiais. Kadangi trumpi žodžiai greičiau suprantami už ilgus. Tad taisyklė tokia: Keep It Short and Simple! (Kalbėkit trumpai ir paprastai!) Trumpai tariant: KISS!