Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   sv måste något

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [sjuttiotvå]

måste något

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
privalėti / turėti må--e måste 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. Ja- m---- s----- i--- b-----. Jag måste skicka iväg brevet. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. Ja- m---- b----- h-------. Jag måste betala hotellet. 0
Tu turi anksti keltis. Du m---- g- u-- t-----. Du måste gå upp tidigt. 0
Tu turi daug dirbti. Du m---- a----- m-----. Du måste arbeta mycket. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. Du m---- v--- p-------. Du måste vara punktlig. 0
Jis turi prisipilti degalų. Ha- m---- t----. Han måste tanka. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. Ha- m---- r------- b----. Han måste reparera bilen. 0
Jis turi nuplauti automobilį. Ha- m---- t----- b----. Han måste tvätta bilen. 0
Ji turi apsipirkti. Ho- m---- h-----. Hon måste handla. 0
Ji turi tvarkyti butą. Ho- m---- s---- l---------. Hon måste städa lägenheten. 0
Ji turi skalbti skalbinius. Ho- m---- t----- t------. Hon måste tvätta tvätten. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. Vi m---- s---- g- t--- s-----. Vi måste snart gå till skolan. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. Vi m---- s---- g- t--- a------. Vi måste snart gå till arbetet. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. Vi m---- s---- g- t--- l------. Vi måste snart gå till läkaren. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. Ni m---- v---- p- b-----. Ni måste vänta på bussen. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. Ni m---- v---- p- t----. Ni måste vänta på tåget. 0
(Jūs) turite laukti taksi. Ni m---- v---- p- t----. Ni måste vänta på taxin. 0

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…