Pasikalbėjimų knygelė

lt Taksi   »   sv I taxin

38 [trisdešimt aštuoni]

Taksi

Taksi

38 [trettioåtta]

I taxin

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
Prašau iškviesti taksi. V-r -nä--------i-g efter e-----i. Var snäll och ring efter en taxi. V-r s-ä-l o-h r-n- e-t-r e- t-x-. --------------------------------- Var snäll och ring efter en taxi. 0
Kiek kainuos iki geležinkelio stoties? V---kost-r-de----l--s--tio-e-? Vad kostar det till stationen? V-d k-s-a- d-t t-l- s-a-i-n-n- ------------------------------ Vad kostar det till stationen? 0
Kiek kainuos iki oro uosto? V-- kost---d-t --ll fl--pl-t-en? Vad kostar det till flygplatsen? V-d k-s-a- d-t t-l- f-y-p-a-s-n- -------------------------------- Vad kostar det till flygplatsen? 0
Prašau tiesiai. R--t-fram,---ck. Rakt fram, tack. R-k- f-a-, t-c-. ---------------- Rakt fram, tack. 0
Prašau į dešinę. Sv-ng-ti-l -ö--r--är, -a--. Sväng till höger här, tack. S-ä-g t-l- h-g-r h-r- t-c-. --------------------------- Sväng till höger här, tack. 0
Prašau ten už to kampo į kairę. S-ä-g ---l-v----e- v-d----net- ta-k. Sväng till vänster vid hörnet, tack. S-ä-g t-l- v-n-t-r v-d h-r-e-, t-c-. ------------------------------------ Sväng till vänster vid hörnet, tack. 0
(Aš) skubu. Jag---- b-å--o-. Jag har bråttom. J-g h-r b-å-t-m- ---------------- Jag har bråttom. 0
(Aš) turiu laiko. Ja--ha- ---. Jag har tid. J-g h-r t-d- ------------ Jag har tid. 0
Prašau važiuoti lėčiau. Va---n-ll --h--ör-lå-g--mma--. Var snäll och kör långsammare. V-r s-ä-l o-h k-r l-n-s-m-a-e- ------------------------------ Var snäll och kör långsammare. 0
Prašau čia sustoti. S--n---h--- t-c-. Stanna här, tack. S-a-n- h-r- t-c-. ----------------- Stanna här, tack. 0
Prašau truputį palaukti. V-r-sn--l o---------ett --o-----k. Var snäll och vänta ett ögonblick. V-r s-ä-l o-h v-n-a e-t ö-o-b-i-k- ---------------------------------- Var snäll och vänta ett ögonblick. 0
(Aš) tuoj grįšiu. J-g--r----r- -illb--a. Jag är snart tillbaka. J-g ä- s-a-t t-l-b-k-. ---------------------- Jag är snart tillbaka. 0
Prašau duoti man kvitą. Ge --- e-- ---t-o, -a--. Ge mig ett kvitto, tack. G- m-g e-t k-i-t-, t-c-. ------------------------ Ge mig ett kvitto, tack. 0
(Aš) neturiu smulkių pinigų. J-g---r -----s--p----r. Jag har inga småpengar. J-g h-r i-g- s-å-e-g-r- ----------------------- Jag har inga småpengar. 0
Grąžą pasilikite sau. D-- ä---ä-t-så-----ål--v-----. Det är jämt så, behåll växeln. D-t ä- j-m- s-, b-h-l- v-x-l-. ------------------------------ Det är jämt så, behåll växeln. 0
Nuvežkite mane šiuo adresu. Kö- mi- -il--de--h-- -d-ess--. Kör mig till den här adressen. K-r m-g t-l- d-n h-r a-r-s-e-. ------------------------------ Kör mig till den här adressen. 0
Nuvežkite mane į viešbutį. K---mi- t-l--m-t--ho---l. Kör mig till mitt hotell. K-r m-g t-l- m-t- h-t-l-. ------------------------- Kör mig till mitt hotell. 0
Nuvežkite mane prie pajūrio. K-r-m---ti-l --r---en. Kör mig till stranden. K-r m-g t-l- s-r-n-e-. ---------------------- Kör mig till stranden. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Lingvistikos genijai

Daugelis yra patenkinti galėdami kalbėti viena užsienio kalba. Tačiau yra tokių, kurie kalba daugiau nei 70 kalbų. Visomis tomis kalbomis jie gali rišliai kalbėti ir taisyklingai rašyti. Egzistuoja žmonės-hiperpoliglotai. Daugiakalbystės fenomenas pastebimas jau daugelį amžių. Yra daug įrašų apie žmones su tokiu talentu. Kol kas nėra išsiaiškinta, iš kur kyla tokie sugebėjimai. Egzistuoja visokios mokslinės teorijos. Kai kurie mano, kad daugiakalbių žmonių smegenys yra kitokios. Tas skirtumas pastebimas Broko srityje. Šioje srityje gimsta kalba. Daugiakalbių žmonių smegenyse šioje srityje ląstelės susiskirsčiusios kitaip. Todėl yra tikimybė, kad jie informaciją apdoroja geriau. Tačiau trūksta tolimesnių tyrimų, kurie patvirtintų šią teoriją. Galbūt didžiausią įtaką daro tiesiog išskirtinė motyvacija. Vaikai užsienio kalbų išmoksta labai greitai iš kitų vaikų. Taip yra todėl, kad žaisdami jie nori įsilieti. Jie nori tapti grupės dalimi ir bendrauti. Tad jų mokymosi sėkmė priklauso nuo noro įsilieti. Kita teorija teigia, kad mokantis auga smegenų masės. Tad kuo daugiau mokomės, tuo lengviau mokytis. Panašias kalbas visada lengviau išmokti. Tad kalbantieji danų kalba, greitai išmoksta švedų ir norvegų. Daugelis klausimų vis dar neatsakyti. Tačiau visiškai aišku, kad intelektas čia nesvarbus. Kai kurie žmonės moką daug kalbų nepaisant žemo intelekto. Tačiau net didžiausi genijai turi laikytis disciplinos. O tai juk šiek tiek guodžia, ar ne?