Pasikalbėjimų knygelė

lt didelis — mažas (Antonimai)   »   sv stor – liten

68 [šešiasdešimt aštuoni]

didelis — mažas (Antonimai)

didelis — mažas (Antonimai)

68 [sextioåtta]

stor – liten

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
didelis ir mažas s-or --h ---en s--- o-- l---- s-o- o-h l-t-n -------------- stor och liten 0
Dramblys yra didelis. Ele---t-- -r ----. E-------- ä- s---- E-e-a-t-n ä- s-o-. ------------------ Elefanten är stor. 0
Pelė yra maža. Mu-e- -----ten. M---- ä- l----- M-s-n ä- l-t-n- --------------- Musen är liten. 0
tamsus ir šviesus m--- oc- l--s m--- o-- l--- m-r- o-h l-u- ------------- mörk och ljus 0
Naktis yra tamsi. Nat--n-är--ö--. N----- ä- m---- N-t-e- ä- m-r-. --------------- Natten är mörk. 0
Diena yra šviesi. Dagen -r---us. D---- ä- l---- D-g-n ä- l-u-. -------------- Dagen är ljus. 0
senas ir jaunas ga--a- o----ng g----- o-- u-- g-m-a- o-h u-g -------------- gammal och ung 0
Mūsų senelis yra labai senas. Vår----f-r - mo--a--är m-cket -amm-l. V-- f----- / m----- ä- m----- g------ V-r f-r-a- / m-r-a- ä- m-c-e- g-m-a-. ------------------------------------- Vår farfar / morfar är mycket gammal. 0
Prieš septyniasdešimt metų jis buvo dar jaunas. F-r-7- å- s-d-n-v-r--a--änn--u--. F-- 7- å- s---- v-- h-- ä--- u--- F-r 7- å- s-d-n v-r h-n ä-n- u-g- --------------------------------- För 70 år sedan var han ännu ung. 0
gražus ir bjaurus v--ke- -c- -ul v----- o-- f-- v-c-e- o-h f-l -------------- vacker och ful 0
Drugelis yra gražus. F--r-l-n-är v-ck--. F------- ä- v------ F-ä-i-e- ä- v-c-e-. ------------------- Fjärilen är vacker. 0
Voras yra bjaurus. S--nd-l- -r ful. S------- ä- f--- S-i-d-l- ä- f-l- ---------------- Spindeln är ful. 0
storas ir plonas tj-ck o-h-sm-l t---- o-- s--- t-o-k o-h s-a- -------------- tjock och smal 0
Moteris, sverianti 100 (šimtą) kilogramų, yra stora. En k----a--å-100 kg ä--t--ck. E- k----- p- 1-- k- ä- t----- E- k-i-n- p- 1-0 k- ä- t-o-k- ----------------------------- En kvinna på 100 kg är tjock. 0
Vyras, sveriantis 50 (penkiasdešmt) kilogramų, yra plonas. En --n-p- -- -- ä---mal. E- m-- p- 5- k- ä- s---- E- m-n p- 5- k- ä- s-a-. ------------------------ En man på 50 kg är smal. 0
brangus ir pigus d-r---h-b-llig d-- o-- b----- d-r o-h b-l-i- -------------- dyr och billig 0
Automobilis yra brangus. B-----är-d--. B---- ä- d--- B-l-n ä- d-r- ------------- Bilen är dyr. 0
Laikraštis yra pigus. Tidn-n--------il---. T-------- ä- b------ T-d-i-g-n ä- b-l-i-. -------------------- Tidningen är billig. 0

Kalbos kodų perjungimas

Vis daugiau žmonių auga dvikalbėse šeimose. Jie gali kalbėti daugiau nei viena kalba. Daugelis jų dažnai tas kalbas naudoja pakaitomis. Jie nusprendžia, kurią kalbą naudoti tam tikroje situacijoje. Pavyzdžiui, viena kalba jie kalba darbe, kita – namie. Tai darydami jie prisitaiko prie aplinkos. Tačiau taip pat yra galimybė keisti kalbas spontaniškai. Šis fenomenas vadinamas kalbos kodų perjungimu . Keičiant kalbos kodą, kalba pasikeičia vidury kalbėjimo. Tam gali būti daug įvairių priežasčių. Dažnai jie negali rasti tinkamo vienos kalbos žodžio. Kita kalba jie gali geriau save išreikšti. Taip pat gali būti, kad kalbėtojas labiau savimi pasitiki naudodamas vieną kurią kalbą. Jie naudoją šią kalbą privatiems arba asmeniniams reikalams. Kartais kalboje neegzistuoja tam tikras žodis. Tokiu atveju, kalbėtojas turi keisti kalbos kodą. Kartais jie keičia kalbą tam, kad nebūtų suprasti. Tokiu atveju, kalbos kodo pakeitimas tampa lyg ir slapta kalba. Anksčiau toks kalbų maišymas buvo kritikuojamas. Buvo manoma, kad kalbėtojas nesugeba taisyklingai kalbėti nė viena kalba. Šiandien į tai žiūrima kitaip. Kodų keitimas yra laikomas specialia lingvistine kompetencija. Gali būti įdomu stebėti kaip kalbėtojai keičia kalbos kodus. Dažnai jie keičia ne tik kalbą. Keičiami ir kiti bendravimo elementai. Daugelis kita kalba kalba greičiau, garsiau arba labiau akcentuoja. Arba staiga ima daugiau gestikuliuoti, keičia veido išraiškas. Todėl kodo keitimas visada šiek tiek keičia ir kultūrą...