Pasikalbėjimų knygelė

lt Taksi   »   mk Во такси

38 [trisdešimt aštuoni]

Taksi

Taksi

38 [триесет и осум]

38 [triyesyet i osoom]

Во такси

[Vo taksi]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių makedoniečių Žaisti Daugiau
Prašau iškviesti taksi. Ве --ла-----ик--т--едно--акси. В- м---- п-------- е--- т----- В- м-л-м п-в-к-ј-е е-н- т-к-и- ------------------------------ Ве молам повикајте едно такси. 0
V-e-m-l-m -ov---јt-e-y-dn--t-k--. V-- m---- p--------- y---- t----- V-e m-l-m p-v-k-ј-y- y-d-o t-k-i- --------------------------------- Vye molam povikaјtye yedno taksi.
Kiek kainuos iki geležinkelio stoties? К-л---ч-ни ---ж-л-зн---а---ст--иц-? К---- ч--- д- ж----------- с------- К-л-у ч-н- д- ж-л-з-и-к-т- с-а-и-а- ----------------------------------- Колку чини до железничката станица? 0
Kol--o --in--do ʐye-y--n--hka-a -t-n-t-a? K----- c---- d- ʐ-------------- s-------- K-l-o- c-i-i d- ʐ-e-y-z-i-h-a-a s-a-i-z-? ----------------------------------------- Kolkoo chini do ʐyelyeznichkata stanitza?
Kiek kainuos iki oro uosto? К--к- -и-и-д----ро------? К---- ч--- д- а---------- К-л-у ч-н- д- а-р-д-о-о-? ------------------------- Колку чини до аеродромот? 0
K--koo chi----o a-----rom--? K----- c---- d- a----------- K-l-o- c-i-i d- a-e-o-r-m-t- ---------------------------- Kolkoo chini do ayerodromot?
Prašau tiesiai. Пра-о--ап---,------. П---- н------ м----- П-а-о н-п-е-, м-л-м- -------------------- Право напред, молам. 0
Pr-v- na--yed- -o-am. P---- n------- m----- P-a-o n-p-y-d- m-l-m- --------------------- Pravo napryed, molam.
Prašau į dešinę. Ов-е д-------о-а-. О--- д----- м----- О-д- д-с-о- м-л-м- ------------------ Овде десно, молам. 0
O-dy- dy---o,--ola-. O---- d------ m----- O-d-e d-e-n-, m-l-m- -------------------- Ovdye dyesno, molam.
Prašau ten už to kampo į kairę. Т--у-на-агол---н--л-в-,-м--а-. Т--- н- а----- н- л---- м----- Т-м- н- а-о-о- н- л-в-, м-л-м- ------------------------------ Таму на аголот на лево, молам. 0
Ta-oo -a -g---o--n- l--v-, mol--. T---- n- a------ n- l----- m----- T-m-o n- a-u-l-t n- l-e-o- m-l-m- --------------------------------- Tamoo na aguolot na lyevo, molam.
(Aš) skubu. Б-зам. Б----- Б-з-м- ------ Брзам. 0
B-za-. B----- B-z-m- ------ Brzam.
(Aš) turiu laiko. Јас -ма- -р-ме. Ј-- и--- в----- Ј-с и-а- в-е-е- --------------- Јас имам време. 0
Јa- im-- v-y-m-e. Ј-- i--- v------- Ј-s i-a- v-y-m-e- ----------------- Јas imam vryemye.
Prašau važiuoti lėčiau. Ве---лам---зе---п-п-лека. В- м---- в----- п-------- В- м-л-м в-з-т- п-п-л-к-. ------------------------- Ве молам возете пополека. 0
V---m-----vozyet-e--o--l-e-a. V-- m---- v------- p--------- V-e m-l-m v-z-e-y- p-p-l-e-a- ----------------------------- Vye molam vozyetye popolyeka.
Prašau čia sustoti. З-с-ане-- овд- м-лам. З-------- о--- м----- З-с-а-е-е о-д- м-л-м- --------------------- Застанете овде молам. 0
Za----y-t-- ----- molam. Z---------- o---- m----- Z-s-a-y-t-e o-d-e m-l-m- ------------------------ Zastanyetye ovdye molam.
Prašau truputį palaukti. П-чек--т--ед-- --мент В---о-а-. П-------- е--- м----- В- м----- П-ч-к-ј-е е-е- м-м-н- В- м-л-м- ------------------------------- Почекајте еден момент Ве молам. 0
Poch-e---ty- -edye--m--ye-- --- mol-m. P----------- y----- m------ V-- m----- P-c-y-k-ј-y- y-d-e- m-m-e-t V-e m-l-m- -------------------------------------- Pochyekaјtye yedyen momyent Vye molam.
(Aš) tuoj grįšiu. Ја- в-д-а-----с- в-ата-. Ј-- в----- ќ- с- в------ Ј-с в-д-а- ќ- с- в-а-а-. ------------------------ Јас веднаш ќе се вратам. 0
Јas--yed-a-h--j-e --- v--tam. Ј-- v------- k--- s-- v------ Ј-s v-e-n-s- k-y- s-e v-a-a-. ----------------------------- Јas vyednash kjye sye vratam.
Prašau duoti man kvitą. Даде-- м- е-н- п--зн--и-а В-----а-. Д----- м- е--- п--------- В- м----- Д-д-т- м- е-н- п-и-н-н-ц- В- м-л-м- ----------------------------------- Дадете ми една признаница Ве молам. 0
D-d--tye-m--ye-n- --iz--ni--- ----m-l--. D------- m- y---- p---------- V-- m----- D-d-e-y- m- y-d-a p-i-n-n-t-a V-e m-l-m- ---------------------------------------- Dadyetye mi yedna priznanitza Vye molam.
(Aš) neturiu smulkių pinigų. Ј-с н--ам--и--------. Ј-- н---- с---- п---- Ј-с н-м-м с-т-и п-р-. --------------------- Јас немам ситни пари. 0
Ј-s --e--m ---ni-p--i. Ј-- n----- s---- p---- Ј-s n-e-a- s-t-i p-r-. ---------------------- Јas nyemam sitni pari.
Grąžą pasilikite sau. В--а е-доб-о,-ост--окот е-з---а-. В--- е д----- о-------- е з- В--- В-к- е д-б-о- о-т-т-к-т е з- В-с- --------------------------------- Вака е добро, остатокот е за Вас. 0
V--- -e --b-o- ostat-k-- -e-----a-. V--- y- d----- o-------- y- z- V--- V-k- y- d-b-o- o-t-t-k-t y- z- V-s- ----------------------------------- Vaka ye dobro, ostatokot ye za Vas.
Nuvežkite mane šiuo adresu. В-зе-- ме н--ов---а-ре--. В----- м- н- о--- а------ В-з-т- м- н- о-а- а-р-с-. ------------------------- Возете ме на оваа адреса. 0
Voz-e-ye m---na ovaa----y--a. V------- m-- n- o--- a------- V-z-e-y- m-e n- o-a- a-r-e-a- ----------------------------- Vozyetye mye na ovaa adryesa.
Nuvežkite mane į viešbutį. В-зе-- м- до---ј-т--оте-. В----- м- д- м---- х----- В-з-т- м- д- м-ј-т х-т-л- ------------------------- Возете ме до мојот хотел. 0
Vo-yet-e mye d- -oј-- k--t--l. V------- m-- d- m---- k------- V-z-e-y- m-e d- m-ј-t k-o-y-l- ------------------------------ Vozyetye mye do moјot khotyel.
Nuvežkite mane prie pajūrio. Возете-ме-н- ------а. В----- м- н- п------- В-з-т- м- н- п-а-а-а- --------------------- Возете ме на плажата. 0
V--ye--e --e n-----ʐ--a. V------- m-- n- p------- V-z-e-y- m-e n- p-a-a-a- ------------------------ Vozyetye mye na plaʐata.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Lingvistikos genijai

Daugelis yra patenkinti galėdami kalbėti viena užsienio kalba. Tačiau yra tokių, kurie kalba daugiau nei 70 kalbų. Visomis tomis kalbomis jie gali rišliai kalbėti ir taisyklingai rašyti. Egzistuoja žmonės-hiperpoliglotai. Daugiakalbystės fenomenas pastebimas jau daugelį amžių. Yra daug įrašų apie žmones su tokiu talentu. Kol kas nėra išsiaiškinta, iš kur kyla tokie sugebėjimai. Egzistuoja visokios mokslinės teorijos. Kai kurie mano, kad daugiakalbių žmonių smegenys yra kitokios. Tas skirtumas pastebimas Broko srityje. Šioje srityje gimsta kalba. Daugiakalbių žmonių smegenyse šioje srityje ląstelės susiskirsčiusios kitaip. Todėl yra tikimybė, kad jie informaciją apdoroja geriau. Tačiau trūksta tolimesnių tyrimų, kurie patvirtintų šią teoriją. Galbūt didžiausią įtaką daro tiesiog išskirtinė motyvacija. Vaikai užsienio kalbų išmoksta labai greitai iš kitų vaikų. Taip yra todėl, kad žaisdami jie nori įsilieti. Jie nori tapti grupės dalimi ir bendrauti. Tad jų mokymosi sėkmė priklauso nuo noro įsilieti. Kita teorija teigia, kad mokantis auga smegenų masės. Tad kuo daugiau mokomės, tuo lengviau mokytis. Panašias kalbas visada lengviau išmokti. Tad kalbantieji danų kalba, greitai išmoksta švedų ir norvegų. Daugelis klausimų vis dar neatsakyti. Tačiau visiškai aišku, kad intelektas čia nesvarbus. Kai kurie žmonės moką daug kalbų nepaisant žemo intelekto. Tačiau net didžiausi genijai turi laikytis disciplinos. O tai juk šiek tiek guodžia, ar ne?