Pasikalbėjimų knygelė

lt Taksi   »   af In die taxi

38 [trisdešimt aštuoni]

Taksi

Taksi

38 [agt en dertig]

In die taxi

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių afrikanų Žaisti Daugiau
Prašau iškviesti taksi. Be--a-s-b---f ’n t---. B-- a-------- ’- t---- B-l a-s-b-i-f ’- t-x-. ---------------------- Bel asseblief ’n taxi. 0
Kiek kainuos iki geležinkelio stoties? Ho-v--- k-s-d-t -- di---tas--? H------ k-- d-- n- d-- s------ H-e-e-l k-s d-t n- d-e s-a-i-? ------------------------------ Hoeveel kos dit na die stasie? 0
Kiek kainuos iki oro uosto? Hoeveel---s --- n--d-e lugha-e? H------ k-- d-- n- d-- l------- H-e-e-l k-s d-t n- d-e l-g-a-e- ------------------------------- Hoeveel kos dit na die lughawe? 0
Prašau tiesiai. Ga----s-eb-i-f reguit ---en---. G--- a-------- r----- v-------- G-a- a-s-b-i-f r-g-i- v-r-n-o-. ------------------------------- Gaan asseblief reguit vorentoe. 0
Prašau į dešinę. D-----as-eb-i-- -i-r -egs. D---- a-------- h--- r---- D-a-i a-s-b-i-f h-e- r-g-. -------------------------- Draai asseblief hier regs. 0
Prašau ten už to kampo į kairę. D-aai asseb---- l-n---b- --- h-e-. D---- a-------- l---- b- d-- h---- D-a-i a-s-b-i-f l-n-s b- d-e h-e-. ---------------------------------- Draai asseblief links by die hoek. 0
(Aš) skubu. E---s-h-as-ig. E- i- h------- E- i- h-a-t-g- -------------- Ek is haastig. 0
(Aš) turiu laiko. Ek--et--yd. E- h-- t--- E- h-t t-d- ----------- Ek het tyd. 0
Prašau važiuoti lėčiau. Ry----e-l--f s---ig-r. R- a-------- s-------- R- a-s-b-i-f s-a-i-e-. ---------------------- Ry asseblief stadiger. 0
Prašau čia sustoti. S--p --se-lief--ier. S--- a-------- h---- S-o- a-s-b-i-f h-e-. -------------------- Stop asseblief hier. 0
Prašau truputį palaukti. W-g---s-bli---’----m---k. W-- a-------- ’- o------- W-g a-s-b-i-f ’- o-m-l-k- ------------------------- Wag asseblief ’n oomblik. 0
(Aš) tuoj grįšiu. Ek-i- -ou--o---e-u-. E- i- n------ t----- E- i- n-u-n-u t-r-g- -------------------- Ek is nou-nou terug. 0
Prašau duoti man kvitą. G-- ---e-li-f vi---- ’n-kwit--sie. G-- a-------- v-- m- ’- k--------- G-e a-s-b-i-f v-r m- ’- k-i-a-s-e- ---------------------------------- Gee asseblief vir my ’n kwitansie. 0
(Aš) neturiu smulkių pinigų. E- h-t nie----ing--d ---. E- h-- n-- k-------- n--- E- h-t n-e k-e-n-e-d n-e- ------------------------- Ek het nie kleingeld nie. 0
Grąžą pasilikite sau. Dis i--die-h---- hou---s--l----d-e kl----e--. D-- i- d-- h---- h-- a-------- d-- k--------- D-s i- d-e h-a-, h-u a-s-b-i-f d-e k-e-n-e-d- --------------------------------------------- Dis in die haak, hou asseblief die kleingeld. 0
Nuvežkite mane šiuo adresu. Kan u m- na-h---d-e-ad-es n-e-? K-- u m- n- h------ a---- n---- K-n u m- n- h-e-d-e a-r-s n-e-? ------------------------------- Kan u my na hierdie adres neem? 0
Nuvežkite mane į viešbutį. Kan - -y n--m--ho-el n--m? K-- u m- n- m- h---- n---- K-n u m- n- m- h-t-l n-e-? -------------------------- Kan u my na my hotel neem? 0
Nuvežkite mane prie pajūrio. Ka- u-m--na--i----r--d-nee-? K-- u m- n- d-- s----- n---- K-n u m- n- d-e s-r-n- n-e-? ---------------------------- Kan u my na die strand neem? 0

Lingvistikos genijai

Daugelis yra patenkinti galėdami kalbėti viena užsienio kalba. Tačiau yra tokių, kurie kalba daugiau nei 70 kalbų. Visomis tomis kalbomis jie gali rišliai kalbėti ir taisyklingai rašyti. Egzistuoja žmonės-hiperpoliglotai. Daugiakalbystės fenomenas pastebimas jau daugelį amžių. Yra daug įrašų apie žmones su tokiu talentu. Kol kas nėra išsiaiškinta, iš kur kyla tokie sugebėjimai. Egzistuoja visokios mokslinės teorijos. Kai kurie mano, kad daugiakalbių žmonių smegenys yra kitokios. Tas skirtumas pastebimas Broko srityje. Šioje srityje gimsta kalba. Daugiakalbių žmonių smegenyse šioje srityje ląstelės susiskirsčiusios kitaip. Todėl yra tikimybė, kad jie informaciją apdoroja geriau. Tačiau trūksta tolimesnių tyrimų, kurie patvirtintų šią teoriją. Galbūt didžiausią įtaką daro tiesiog išskirtinė motyvacija. Vaikai užsienio kalbų išmoksta labai greitai iš kitų vaikų. Taip yra todėl, kad žaisdami jie nori įsilieti. Jie nori tapti grupės dalimi ir bendrauti. Tad jų mokymosi sėkmė priklauso nuo noro įsilieti. Kita teorija teigia, kad mokantis auga smegenų masės. Tad kuo daugiau mokomės, tuo lengviau mokytis. Panašias kalbas visada lengviau išmokti. Tad kalbantieji danų kalba, greitai išmoksta švedų ir norvegų. Daugelis klausimų vis dar neatsakyti. Tačiau visiškai aišku, kad intelektas čia nesvarbus. Kai kurie žmonės moką daug kalbų nepaisant žemo intelekto. Tačiau net didžiausi genijai turi laikytis disciplinos. O tai juk šiek tiek guodžia, ar ne?