Pasikalbėjimų knygelė

lt Darbai   »   ro Muncă

55 [penkiasdešimt penki]

Darbai

Darbai

55 [cincizeci şi cinci]

Muncă

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rumunų Žaisti Daugiau
Ką (jūs) dirbate / kokia jūsų profesija? Ce fa--ţ--p--fe-io-a-? C- f----- p----------- C- f-c-ţ- p-o-e-i-n-l- ---------------------- Ce faceţi profesional? 0
Mano vyras gydytojas. S--u- m-u este -----o--si- ---i-. S---- m-- e--- d- p------- m----- S-ţ-l m-u e-t- d- p-o-e-i- m-d-c- --------------------------------- Soţul meu este de profesie medic. 0
(Aš) dirbu pusę dienos medicinos seserimi. E- l-crez c---umăt--e-d--no----ca--i-a-iste-t--m---c-lă. E- l----- c- j------- d- n---- c- ş- a-------- m-------- E- l-c-e- c- j-m-t-t- d- n-r-ă c- ş- a-i-t-n-ă m-d-c-l-. -------------------------------------------------------- Eu lucrez cu jumătate de normă ca şi asistentă medicală. 0
Netrukus (mes) gausime pensiją. În-cur-n----m p-imi -ensie. Î- c----- v-- p---- p------ Î- c-r-n- v-m p-i-i p-n-i-. --------------------------- În curând vom primi pensie. 0
Bet mokesčiai dideli. D-r i--o-i-e-e--un--m-r-. D-- i--------- s--- m---- D-r i-p-z-t-l- s-n- m-r-. ------------------------- Dar impozitele sunt mari. 0
Sveikatos draudimas taip pat didelis. Ş---sigurarea ---ica---este-s---pă. Ş- a--------- m------- e--- s------ Ş- a-i-u-a-e- m-d-c-l- e-t- s-u-p-. ----------------------------------- Şi asigurarea medicală este scumpă. 0
Kokią profesiją (tu) nori rinktis? C- --ei-să-d-v-i o--t-? C- v--- s- d---- o----- C- v-e- s- d-v-i o-a-ă- ----------------------- Ce vrei să devii odată? 0
(Aš) norėčiau būti inžinierius. V------ă ---i- --g-ner. V---- s- d---- i------- V-e-u s- d-v-n i-g-n-r- ----------------------- Vreau să devin inginer. 0
(Aš) noriu studijuoti universitete. Vre-u s--s---iez-la---iv-------e. V---- s- s------ l- u------------ V-e-u s- s-u-i-z l- u-i-e-s-t-t-. --------------------------------- Vreau să studiez la universitate. 0
Aš (esu) praktikantas. E- -u-------ti-a-t. E- s--- p---------- E- s-n- p-a-t-c-n-. ------------------- Eu sunt practicant. 0
(Aš) uždirbu nedaug. Nu c--ti- --l-. N- c----- m---- N- c-ş-i- m-l-. --------------- Nu câştig mult. 0
(Aš) atlieku praktiką užsienyje. Fa--p--c-i---î- s----nă-a-e. F-- p------- î- s----------- F-c p-a-t-c- î- s-r-i-ă-a-e- ---------------------------- Fac practică în străinătate. 0
Tai mano viršininkas / šefas. A-e-t- est- -efu---eu. A----- e--- ş---- m--- A-e-t- e-t- ş-f-l m-u- ---------------------- Acesta este şeful meu. 0
Aš turiu malonius bendradarbius. Am c-le-i drăg-ţ-. A- c----- d------- A- c-l-g- d-ă-u-i- ------------------ Am colegi drăguţi. 0
Per pietus (mes) visuomet einame į valgyklą. La-p--nz m---em -n-o--e-u-a la --n-in-. L- p---- m----- î---------- l- c------- L- p-â-z m-r-e- î-t-t-e-u-a l- c-n-i-ă- --------------------------------------- La prânz mergem întotdeauna la cantină. 0
(Aš) ieškau darbo. Caut-u---o--. C--- u- p---- C-u- u- p-s-. ------------- Caut un post. 0
(Aš) jau metai esu bedarbis. S--t--e----e--- a- -o--r. S--- d--- d- u- a- ş----- S-n- d-j- d- u- a- ş-m-r- ------------------------- Sunt deja de un an şomer. 0
Šioje šalyje (yra) per daug bedarbių. Î-----a-ast---unt----a m--ţ- -o-e-i. Î- ţ--- a--- s--- p--- m---- ş------ Î- ţ-r- a-t- s-n- p-e- m-l-i ş-m-r-. ------------------------------------ În ţara asta sunt prea mulţi şomeri. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Atminčiai būtina kalba

Daugelis atsimena savo pirmąją dieną mokykloje. Tačiau jie nepamena, kas vyko iki to. Beveik visiškai neprisimename pirmųjų savo metų. Tačiau kodėl? Kodėl negalime prisiminti savo kūdikystės? Priežastis slypi mūsų raidoje. Kalba ir atmintis vystosi maždaug tuo pačiu metu. O tam, kad ką nors prisimintume, mums reikalinga kalba. Mums būtina turėti žodžius, kuriais galėtume nusakyti patirtis. Mokslininkai atliko įvairius tyrimus su vaikais. Tyrimai atskleidė įdomų dalyką. Vis tik vaikai išmoksta kalbėti, jie pamiršta viską, kas vyko prieš tai. Tad kalbos pradžia taip pat yra atminties pradžia. Per pirmuosius trejus metus vaikai išties daug išmoksta. Kasdien jie patiria ką nors nauja. Tos patirtys tokiame amžiuje yra labai svarbios. Nepaisant visko, jos visos išnyksta. Psichologai šį fenomeną vadina akstyvosios vaikystės amnezija. Išlieka tik tai, ką vaikai gali įvardyti. Autobiografinėje atmintyje išsaugomi asmeniniai potyriai. Ji funkcionuoja kaip dienoraštis. Jame užfiksuojama viskas, kas mūsų gyvenime svarbu. Taip autobiografinė atmintis formuoja mūsų asmenybę. Tačiau jos raida priklauso nuo gimtosios kalbos išmokimo. Be to, šią atmintį galime aktyvuoti tik per kalbą. Žinoma, tai, ko išmokstame kūdikystėje, negali būti visiškai ištrinta. Ta atmintis yra saugoma kažkur mūsų smegenyse. Tiesiog daugiau nebegalime jos pasiekti... Gaila, ar ne?