Pasikalbėjimų knygelė

lt Kūno dalys   »   ro Părţile corpului omenesc

58 [penkiasdešimt aštuoni]

Kūno dalys

Kūno dalys

58 [cincizeci şi opt]

Părţile corpului omenesc

Galite spustelėti kiekvieną tuščią vietą, kad pamatytumėte tekstą arba:   
lietuvių rumunų Žaisti Daugiau
(Aš) piešiu vyrą. De----- u- o-. Desenez un om. 0
Pirmiausia galvą. Ma- î---- c----. Mai întâi capul. 0
Vyras nešioja skrybėlę. Om-- p----- o p------. Omul poartă o pălărie. 0
Plaukų nematyti. Pă--- n- s- v---. Părul nu se vede. 0
Ausų taip pat nematyti. Şi n--- u------- n- s- v--. Şi nici urechile nu se văd. 0
Nugaros taip pat nematyti. Ni-- s------ n- s- v---. Nici spatele nu se vede. 0
(Aš) piešiu akis ir burną. De----- o---- ş- g---. Desenez ochii şi gura. 0
Vyras šoka ir juokiasi. Om-- d------- ş- r---. Omul dansează şi râde. 0
Vyras turi ilgą nosį. Om-- a-- u- n-- l---. Omul are un nas lung. 0
Rankose jis laiko lazdą. Ţi-- u- b----- î- m----. Ţine un baston în mâini. 0
Ant kaklo jis užsirišęs šaliką. Po---- ş- u- f---- î- j---- g------. Poartă şi un fular în jurul gâtului. 0
Dabar žiema ir šalta. Es-- i---- ş- e--- f---. Este iarnă şi este frig. 0
Rankos stiprios. Br----- s--- p--------. Braţele sunt puternice. 0
Kojos taip pat stiprios. Şi p--------- s--- p--------. Şi picioarele sunt puternice. 0
Vyras yra iš sniego. Om-- e--- d-- z-----. Omul este din zăpadă. 0
Jis nenešioja kelnių ir palto. Nu p----- p-------- ş- p-----. Nu poartă pantaloni şi palton. 0
Bet vyrui nešalta. Da- o----- n--- e--- f---. Dar omului nu-i este frig. 0
Jis yra senis besmegenis. Es-- u- o- d- z-----. Este un om de zăpadă. 0

Mūsų protėvių kalba

Šiuolaikinės kalbos gali būti išanalizuotos lingvistų. Tam pasitelkiami įvairūs metodai. Tačiau, kaip žmonės kalbėjo prieš tūkstančius metų? Į šį klausimą atsakyti daug sunkiau. Nepaisant to, mokslininkai jau daug metų tai tyrinėja. Jie norėtų išsiaiškinti, kaip žmonės kalbėjo anksčiau. Todėl jie stengiasi rekonstruoti senovines kalbos formas. Amerikiečių mokslininkai dabar padarė įspūdingą atradimą. Jie išanalizavo daugiau nei 2000 kalbų. O konkrečiai jie analizavo tų kalbų sakinių struktūras. Jų tyrimų rezultatai buvo labai įdomūs. Maždaug pusė kalbų turi V-P-T sakinio struktūrą. Tai reiškia, kad sakiniai sudaromi šia seka: veiksnys, papildinys ir tarinys. Daugiau nei 700 kalbų turi tokią struktūrą. Apie 160 kalbų laikosi V-T-P struktūros. Ir tik apie 40 kalbų naudoja T-P-V struktūrą. 120 kalbų naudoja hibridines struktūras. Vis dėlto P-T-V ir P-V-T yra tikrai daug retesnės struktūros. Dauguma analizuotų kalbų naudoja V-P-T principą. Persų, japonų ir turkų kalbos yra vieni pavyzdžių. Daugiausia gyvų kalbų seka V-T-P struktūra. Šiandien ši struktūra dominuoja indoeuropiečių kalbų šeimoje. Tyrėjai mano, kad V-P-T modelis buvo naudojamas senovėje. Visos kalbos yra paremtos šia sistema. Tačiau kalbos išsiskirstė. Mes kol kas nežinome, kaip tai nutiko. Tačiau tam turėjo būti priežastis. Juk evoliucija pasirūpina, kad išliktų tik tai, kas naudinga…