Pasikalbėjimų knygelė

lt Savaitės dienos   »   ro Zilele săptămânii

9 [devyni]

Savaitės dienos

Savaitės dienos

9 [nouă]

Zilele săptămânii

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rumunų Žaisti Daugiau
pirmadienis lu-i l--- l-n- ---- luni 0
antradienis ma--i m---- m-r-i ----- marţi 0
trečiadienis mie-c--i m------- m-e-c-r- -------- miercuri 0
ketvirtadienis j-i j-- j-i --- joi 0
penktadienis vi---i v----- v-n-r- ------ vineri 0
šeštadienis sâ--ă-ă s------ s-m-ă-ă ------- sâmbătă 0
sekmadienis d--in--ă d------- d-m-n-c- -------- duminică 0
savaitė s---ămâ-a s-------- s-p-ă-â-a --------- săptămâna 0
nuo pirmadienio iki sekmadienio de ---i p-n-----i---ă d- l--- p--- d------- d- l-n- p-n- d-m-n-c- --------------------- de luni până duminică 0
Pirmoji diena yra pirmadienis. P-i----- e-te lu--. P---- z- e--- l---- P-i-a z- e-t- l-n-. ------------------- Prima zi este luni. 0
Antroji diena yra antradienis. A--o---z---s---m-rţ-. A d--- z- e--- m----- A d-u- z- e-t- m-r-i- --------------------- A doua zi este marţi. 0
Trečioji diena yra trečiadienis. A-t-e----i e----mi--c-ri. A t---- z- e--- m-------- A t-e-a z- e-t- m-e-c-r-. ------------------------- A treia zi este miercuri. 0
Ketvirtoji diena yra ketvirtadienis. A --t----- -st- --i. A p---- z- e--- j--- A p-t-a z- e-t- j-i- -------------------- A patra zi este joi. 0
Penktoji diena yra penktadienis. A c----a--i----e -ineri. A c----- z- e--- v------ A c-n-e- z- e-t- v-n-r-. ------------------------ A cincea zi este vineri. 0
Šeštoji diena yra šeštadienis. A ş-s-a-zi-e-t--sâ-bă-ă. A ş---- z- e--- s------- A ş-s-a z- e-t- s-m-ă-ă- ------------------------ A şasea zi este sâmbătă. 0
Septintoji diena yra sekmadienis. A -a-t-a--i-es---dumin--ă. A ş----- z- e--- d-------- A ş-p-e- z- e-t- d-m-n-c-. -------------------------- A şaptea zi este duminică. 0
Savaitė turi septynias dienas. S-p-ă-----a-e--a-te ----. S-------- a-- ş---- z---- S-p-ă-â-a a-e ş-p-e z-l-. ------------------------- Săptămâna are şapte zile. 0
Mes dirbame tik penkias dienas. N-i-l-c--m--o-r ----i -i-e. N-- l----- d--- c---- z---- N-i l-c-ă- d-a- c-n-i z-l-. --------------------------- Noi lucrăm doar cinci zile. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dirbtinė esperanto kalba

Anglų kalba yra pati svarbiausia universali šiandienos kalba. Visi turi mokėti susikalbėti angliškai. Tačiau ir kitos kalbos nori tapti pasaulinėmis. Pavyzdžiui, dirbtinės kalbos. Dirbtinės kalbos yra kuriamos ir vystomos labai apgalvotai. Jos yra kuriamos pagal planą. Dažniausiai jose sumaišomi skirtingų kalbų elementai. Tokiu būdu daugiau žmonių gali lengviau jas išmokti. Kiekvienos dirbtinės kalbos tikslas – tarptautinis bendravimas. Populiariausia šiandien žinoma dirbtinė kalba yra esperanto. Pirmą kartą ji buvo pristatyta 1887 m. Varšuvoje. Jos sumanytojas buvo daktaras Ludwikas L. Zamenhofas. Jis manė, kad pagrindinė neramumų (socialinių) priežastis buvo nesusipratimai bendraujant. Todėl jis nusprendė sukurti kalbą, kuri suartintų žmones. Pasitelkdami šią kalbą žmonės atsidurtų viename lygmenyje. Šis daktaras naudojo Dr. Esperanto pseudonimą, reiškiantį „viltį“. Tai rodo, kad jis išties tikėjo savo sukurta kalba. Tačiau visuotinio susikalbėjimo idėja yra daug senesnė. Per visą istoriją buvo sukurta daug skirtingų dirbtinių kalbų. Tarp pagrindinių jų sukūrimo tikslų buvo tolerancija ir žmogaus teisės. Šiandien daugiau nei 120 šalių žmonės puikiai kalba esperanto kalba. Tačiau esperanto kalba sulaukia ir kritikos. Pavyzdžiui, dėl to, kad 70% jos žodyno kilę iš romanų kalbų. Be to, ji aiškiai yra paremta indoeuropiečių kalbomis. Kalbantieji esperanto kalba susitinka įvairiose konvencijose ir klubuose. Reguliariai yra rengiami susitikimai ir paskaitos. Tad, ar esate pasiruošę pramokti šiek tiek esperanto? Ĉu vi parolas Esperanton? – Jes, mi parolas Esperanton tre bone!