Pasikalbėjimų knygelė

lt Kine   »   ro La cinematograf

45 [keturiasdešimt penki]

Kine

Kine

45 [patruzeci şi cinci]

La cinematograf

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rumunų Žaisti Daugiau
Mes norime eiti / Einame (eisime) į kiną. V--- ----------la---n--atog--f. V--- s- m----- l- c------------ V-e- s- m-r-e- l- c-n-m-t-g-a-. ------------------------------- Vrem să mergem la cinematograf. 0
Šiandien eina geras filmas. A--ă-i r-l--ză u- f----bu-. A----- r------ u- f--- b--- A-t-z- r-l-a-ă u- f-l- b-n- --------------------------- Astăzi rulează un film bun. 0
Filmas (yra) visai naujas. Fil--l -----n-u. F----- e--- n--- F-l-u- e-t- n-u- ---------------- Filmul este nou. 0
Kur (yra) kasa? U-d------ -a-ie-ia? U--- e--- c-------- U-d- e-t- c-s-e-i-? ------------------- Unde este casieria? 0
Ar dar yra laisvų vietų? M-i--un- -o--ri--i---e? M-- s--- l----- l------ M-i s-n- l-c-r- l-b-r-? ----------------------- Mai sunt locuri libere? 0
Kiek kainuoja bilietai? Cât-c-st- b--ete-- de --t-are? C-- c---- b------- d- i------- C-t c-s-ă b-l-t-l- d- i-t-a-e- ------------------------------ Cât costă biletele de intrare? 0
Kada prasideda seansas? Când î-ce-e-----e--nta-ia? C--- î----- r------------- C-n- î-c-p- r-p-e-e-t-ţ-a- -------------------------- Când începe reprezentaţia? 0
Kiek trunka filmas? C-t-d-r-az- -i-m-l? C-- d------ f------ C-t d-r-a-ă f-l-u-? ------------------- Cât durează filmul? 0
Ar galima bilietus užsakyti iš anksto? S----- ----r-- b---t-? S- p-- r------ b------ S- p-t r-z-r-a b-l-t-? ---------------------- Se pot rezerva bilete? 0
(Aš) norėčiau sėdėti gale. Vr--u--ă -t------spate. V---- s- s--- î- s----- V-e-u s- s-a- î- s-a-e- ----------------------- Vreau să stau în spate. 0
(Aš) norėčiau sėdėti priekyje. Vr--- -ă -t----- fa--. V---- s- s--- î- f---- V-e-u s- s-a- î- f-ţ-. ---------------------- Vreau să stau în faţă. 0
(Aš) norėčiau sėdėti viduryje. Vrea- -ă -tau--a m-----. V---- s- s--- l- m------ V-e-u s- s-a- l- m-j-o-. ------------------------ Vreau să stau la mijloc. 0
Filmas buvo įdomus. F-lmu--- --s- c--ti-an-. F----- a f--- c--------- F-l-u- a f-s- c-p-i-a-t- ------------------------ Filmul a fost captivant. 0
Filmas buvo nenuobodus. Fi---l ---a -o----li-ti-i-o-. F----- n- a f--- p----------- F-l-u- n- a f-s- p-i-t-s-t-r- ----------------------------- Filmul nu a fost plictisitor. 0
Bet knyga, pagal kurią (buvo) sukurtas filmas, buvo geresnė. Dar-ca-tea-a----n-ă-fil-ului-a ---t m-i-bu-ă. D-- c----- a------- f------- a f--- m-- b---- D-r c-r-e- a-e-e-t- f-l-u-u- a f-s- m-i b-n-. --------------------------------------------- Dar cartea aferentă filmului a fost mai bună. 0
Kokia buvo muzika? C-m - ---t--uzica? C-- a f--- m------ C-m a f-s- m-z-c-? ------------------ Cum a fost muzica? 0
Kokie buvo aktoriai? Cu---u-f-st a--or-i? C-- a- f--- a------- C-m a- f-s- a-t-r-i- -------------------- Cum au fost actorii? 0
Ar buvo angliški subtitrai? E----ă-sub-i-răr- -- -imba --gl-ză? E----- s--------- î- l---- e------- E-i-t- s-b-i-r-r- î- l-m-a e-g-e-ă- ----------------------------------- Există subtitrări în limba engleză? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalba ir muzika

Muzika – tai pasaulinis fenomenas. Visi pasaulio žmonės kuria muziką. Muzika suprantama visose kultūrose. Tai įrodė moksliniai tyrimai. Jų metu izoliuotoje gentyje buvo grojama vakarų muzika. Toji Afrikos gentis neturėjo jokio priėjimo prie modernaus pasaulio. Tačiau jie atpažindavo, kurios dainos buvo linksmos, o kurios liūdnos. Dar kol kas nebuvo ištyrinėta to priežastis. Tačiau muzika yra kalba be sienų. Ir kažkaip visi sugebame teisingai ją interpretuoti. Vis dėlto muzika neturi evoliucinio pranašumo. Tai, kad mes ją suprantame, yra susiję su mūsų kalba. Mat muzika ir kalba priklauso kartu. Smegenys muziką ir kalbą apdoroja panašiai. Jos panašiai funkcionuoja. Susideda iš tonų ir garsų, sekančių konkrečiomis taisyklėmis. Net kūdikiai supranta muzika, jie to išmoksta dar gimdoje. Jie girdi savo mamos kalbos melodiją. O gimę jie gali suprasti muziką. Galima sakyti, kad muzika imituoja kalbų melodiją. Per kalbos ir muzikos greitį išreiškiamos emocijos. Tad naudodamiesi savo lingvistinėmis žiniomis, suprantame emocijas muzikoje. Todėl muzikalūs žmonės dažnai lengviau mokosi kalbų. Daugelis muzikantų kalbas įsimena lyg melodijas. Taip jiems lengviau jas įsiminti. Įdomu tai, kad lopšinės visame pasaulyje skamba labai panašiai. Tai įrodo, kad muzikos kalba yra tarptautinė kalba. Taip pat tai turbūt pati gražiausia iš visų kalbų...