Pasikalbėjimų knygelė

lt Savybiniai įvardžiai 2   »   ro Pronume posesive 2

67 [šešiasdešimt septyni]

Savybiniai įvardžiai 2

Savybiniai įvardžiai 2

67 [şaizeci şi şapte]

Pronume posesive 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rumunų Žaisti Daugiau
akiniai o-h--a--i o-------- o-h-l-r-i --------- ochelarii 0
Jis pamiršo savo akinius. Şi------at -ch--a--i. Ş--- u---- o--------- Ş--- u-t-t o-h-l-r-i- --------------------- Şi-a uitat ochelarii. 0
Kurgi jo akiniai? Und--şi----us o-h-larii? U--- ş--- p-- o--------- U-d- ş--- p-s o-h-l-r-i- ------------------------ Unde şi-a pus ochelarii? 0
laikrodis c-a--l c----- c-a-u- ------ ceasul 0
Jo laikrodis sugedo. Ce---l l-- -ste-st-i--t. C----- l-- e--- s------- C-a-u- l-i e-t- s-r-c-t- ------------------------ Ceasul lui este stricat. 0
Laikrodis kabo ant sienos. C-a--l ---r-- pe p-rete. C----- a----- p- p------ C-a-u- a-â-n- p- p-r-t-. ------------------------ Ceasul atârnă pe perete. 0
pasas pa------ul p--------- p-ş-p-r-u- ---------- paşaportul 0
Jis pametė savo pasą. Ş--a --e--u- p-ş-p---u-. Ş--- p------ p---------- Ş--- p-e-d-t p-ş-p-r-u-. ------------------------ Şi-a pierdut paşaportul. 0
Kurgi jo pasas? U--e-şi-a-p-- p-şa--r---? U--- ş--- p-- p---------- U-d- ş--- p-s p-ş-p-r-u-? ------------------------- Unde şi-a pus paşaportul? 0
jie, jos — jų e--–-al --r e- – a- l-- e- – a- l-r ----------- ei – al lor 0
Vaikai negali rasti savo tėvų. C---i- ---î-i pot-găs- -ărin---. C----- n- î-- p-- g--- p-------- C-p-i- n- î-i p-t g-s- p-r-n-i-. -------------------------------- Copiii nu îşi pot găsi părinţii. 0
Bet čia gi ateina jų tėvai! Dar ia--,-vin--ă-i--i- -or! D-- i---- v-- p------- l--- D-r i-t-, v-n p-r-n-i- l-r- --------------------------- Dar iată, vin părinţii lor! 0
Jūs — jūsų dumnea--a-tră-–--l -um---v----ră d------------ – a- d------------ d-m-e-v-a-t-ă – a- d-m-e-v-a-t-ă -------------------------------- dumneavoastră – al dumneavoastră 0
Kokia buvo / kaip sekėsi jūsų kelionė, pone Miuleri? C-m a----- e--ur-i--d-m-ea-oa-----d--nul- --ll-r? C-- a f--- e------- d------------ d------ M------ C-m a f-s- e-c-r-i- d-m-e-v-a-t-ă d-m-u-e M-l-e-? ------------------------------------------------- Cum a fost excursia dumneavoastră domnule Müller? 0
Kur jūsų žmona, pone Miuleri? U--e-est---oţi- d-m---voa--ră-do--u-e ---l--? U--- e--- s---- d------------ d------ M------ U-d- e-t- s-ţ-a d-m-e-v-a-t-ă d-m-u-e M-l-e-? --------------------------------------------- Unde este soţia dumneavoastră domnule Müller? 0
Jūs — jūsų du--e-vo-st-ă-- a-d--n-avo--t-ă d------------ – a d------------ d-m-e-v-a-t-ă – a d-m-e-v-a-t-ă ------------------------------- dumneavoastră – a dumneavoastră 0
Kokia buvo / kaip sekėsi kelionė, ponia Šmit? Cu- a----- -x---s-a d-m---voas-r---o--n- --h----? C-- a f--- e------- d------------ d----- S------- C-m a f-s- e-c-r-i- d-m-e-v-a-t-ă d-a-n- S-h-i-t- ------------------------------------------------- Cum a fost excursia dumneavoastră doamnă Schmidt? 0
Kur jūsų vyras, ponia Šmit? Un-e-e-t--s-ţ-l----n----a--ră -o--n--S----dt? U--- e--- s---- d------------ d----- S------- U-d- e-t- s-ţ-l d-m-e-v-a-t-ă d-a-n- S-h-i-t- --------------------------------------------- Unde este soţul dumneavoastră doamnă Schmidt? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalbėjimas įmanomas dėl genetinės mutacijos

Žmogus – vienintelis kalbėti galintis žemės padaras. Tai jį išskiria iš kitų gyvūnų ir augalų. Žinoma, gyvūnai ir augalai taip pat vienas su kitu bendrauja. Tačiau jie nekalba kompleksine skiemenų kalba. Tad, kodėl žmonės gali kalbėti? Norint kalbėti, būtini tam tikri fiziniai bruožai. Tie fiziniai bruožai būdingi tik žmonėms. Tačiau tai nereiškia, kad juos išvystė žmonės. Evoliucijos istorijoje niekas nevyksta be priežasties. Kažkada žmogus pradėjo kalbėti. Kol kas nežinome, kada tiksliai tai nutiko. Tačiau kažkas turėjo nutikti, kad žmonės pradėtų kalbėti. Tyrinėtojai mano, kad už tai atsakinga genetinė mutacija. Antropologai sulygino įvairių gyvų padarų genus. Gerai žinoma, kad kalbai įtaką daro tam tikras genas. Tie, kurių šis genas pažeistas, sunkiai kalba. Jie negali gerai savęs išreikšti ir jiems sunku suprasti žodžius. Šis genas buvo analizuojamas žmonėse, beždžionėse ir pelėse. Žmogaus ir šimpanzės kalbos genas labai panašus. Pastebimi tik du nedideli skirtumai. Tačiau šie skirtumai smegenyse turi didelę reikšmę. Kartu su kitais genais, jie veikia tam tikrą smegenų veiklą. Todėl žmonės gali kalbėti, o beždžionės – ne. Tačiau žmonių kalbos paslaptis kol kas dar nėra įminta. Kad pradėtume kalbėti, vien genų mutacijos nepakanka. Tyrėjai implantavo žmogaus geno variantą pelėms. Tačiau tai joms nesuteikė sugebėjimo kalbėti. Vis dėlto jų cypimas buvo išties triukšmingas!