Pasikalbėjimų knygelė

lt didelis — mažas (Antonimai)   »   ro mare – mic

68 [šešiasdešimt aštuoni]

didelis — mažas (Antonimai)

didelis — mažas (Antonimai)

68 [şaizeci şi opt]

mare – mic

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rumunų Žaisti Daugiau
didelis ir mažas m--- şi --c m--- ş- m-- m-r- ş- m-c ----------- mare şi mic 0
Dramblys yra didelis. E---a---- e-t- --r-. E-------- e--- m---- E-e-a-t-l e-t- m-r-. -------------------- Elefantul este mare. 0
Pelė yra maža. Şo-r--el- --t- ---. Ş-------- e--- m--- Ş-a-e-e-e e-t- m-c- ------------------- Şoarecele este mic. 0
tamsus ir šviesus î-tu--c-------um-nos î-------- ş- l------ î-t-n-c-t ş- l-m-n-s -------------------- întunecat şi luminos 0
Naktis yra tamsi. No--t-- es-e întu-e--tă. N------ e--- î---------- N-a-t-a e-t- î-t-n-c-t-. ------------------------ Noaptea este întunecată. 0
Diena yra šviesi. Zi-- -s---l--in--s-. Z--- e--- l--------- Z-u- e-t- l-m-n-a-ă- -------------------- Ziua este luminoasă. 0
senas ir jaunas b--r-n--i --năr b----- ş- t---- b-t-â- ş- t-n-r --------------- bătrân şi tânăr 0
Mūsų senelis yra labai senas. Buni-u--nost---e--e-f----e-b-trân. B------ n----- e--- f----- b------ B-n-c-l n-s-r- e-t- f-a-t- b-t-â-. ---------------------------------- Bunicul nostru este foarte bătrân. 0
Prieš septyniasdešimt metų jis buvo dar jaunas. În u-mă--- 70 de-a-i--ra -n-ă-t--ăr. Î- u--- c- 7- d- a-- e-- î--- t----- Î- u-m- c- 7- d- a-i e-a î-c- t-n-r- ------------------------------------ În urmă cu 70 de ani era încă tânăr. 0
gražus ir bjaurus f--m-- şi ur-t f----- ş- u--- f-u-o- ş- u-â- -------------- frumos şi urât 0
Drugelis yra gražus. Flu---el- -s-e-f--m--. F-------- e--- f------ F-u-u-e-e e-t- f-u-o-. ---------------------- Fluturele este frumos. 0
Voras yra bjaurus. Pă------ul----- -r--. P--------- e--- u---- P-i-n-e-u- e-t- u-â-. --------------------- Păianjenul este urât. 0
storas ir plonas gras--i----b g--- ş- s--- g-a- ş- s-a- ------------ gras şi slab 0
Moteris, sverianti 100 (šimtą) kilogramų, yra stora. O f--ei---- --0--e-ki-o--a-e-e--e gr---. O f----- l- 1-- d- k-------- e--- g----- O f-m-i- l- 1-0 d- k-l-g-a-e e-t- g-a-ă- ---------------------------------------- O femeie la 100 de kilograme este grasă. 0
Vyras, sveriantis 50 (penkiasdešmt) kilogramų, yra plonas. U- bă---t-la--0 de ------am- este --ab. U- b----- l- 5- d- k-------- e--- s---- U- b-r-a- l- 5- d- k-l-g-a-e e-t- s-a-. --------------------------------------- Un bărbat la 50 de kilograme este slab. 0
brangus ir pigus s-u-p şi-i--tin s---- ş- i----- s-u-p ş- i-f-i- --------------- scump şi ieftin 0
Automobilis yra brangus. M--i-a-e--e sc-mpă. M----- e--- s------ M-ş-n- e-t- s-u-p-. ------------------- Maşina este scumpă. 0
Laikraštis yra pigus. Z-a-ul----- ---ti-. Z----- e--- i------ Z-a-u- e-t- i-f-i-. ------------------- Ziarul este ieftin. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalbos kodų perjungimas

Vis daugiau žmonių auga dvikalbėse šeimose. Jie gali kalbėti daugiau nei viena kalba. Daugelis jų dažnai tas kalbas naudoja pakaitomis. Jie nusprendžia, kurią kalbą naudoti tam tikroje situacijoje. Pavyzdžiui, viena kalba jie kalba darbe, kita – namie. Tai darydami jie prisitaiko prie aplinkos. Tačiau taip pat yra galimybė keisti kalbas spontaniškai. Šis fenomenas vadinamas kalbos kodų perjungimu . Keičiant kalbos kodą, kalba pasikeičia vidury kalbėjimo. Tam gali būti daug įvairių priežasčių. Dažnai jie negali rasti tinkamo vienos kalbos žodžio. Kita kalba jie gali geriau save išreikšti. Taip pat gali būti, kad kalbėtojas labiau savimi pasitiki naudodamas vieną kurią kalbą. Jie naudoją šią kalbą privatiems arba asmeniniams reikalams. Kartais kalboje neegzistuoja tam tikras žodis. Tokiu atveju, kalbėtojas turi keisti kalbos kodą. Kartais jie keičia kalbą tam, kad nebūtų suprasti. Tokiu atveju, kalbos kodo pakeitimas tampa lyg ir slapta kalba. Anksčiau toks kalbų maišymas buvo kritikuojamas. Buvo manoma, kad kalbėtojas nesugeba taisyklingai kalbėti nė viena kalba. Šiandien į tai žiūrima kitaip. Kodų keitimas yra laikomas specialia lingvistine kompetencija. Gali būti įdomu stebėti kaip kalbėtojai keičia kalbos kodus. Dažnai jie keičia ne tik kalbą. Keičiami ir kiti bendravimo elementai. Daugelis kita kalba kalba greičiau, garsiau arba labiau akcentuoja. Arba staiga ima daugiau gestikuliuoti, keičia veido išraiškas. Todėl kodo keitimas visada šiek tiek keičia ir kultūrą...