Pasikalbėjimų knygelė

lt Pirkiniai   »   ro Cumpărături

54 [penkiasdešimt keturi]

Pirkiniai

Pirkiniai

54 [cincizeci şi patru]

Cumpărături

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rumunų Žaisti Daugiau
(Aš) norėčiau pirkti dovaną. V--a--să cum-ăr-u---a---. V---- s- c----- u- c----- V-e-u s- c-m-ă- u- c-d-u- ------------------------- Vreau să cumpăr un cadou. 0
Bet ką nors nebrangaus. Da- --mi--p--- scum-. D-- n---- p--- s----- D-r n-m-c p-e- s-u-p- --------------------- Dar nimic prea scump. 0
Gal rankinę? Poa-e o-geantă? P---- o g------ P-a-e o g-a-t-? --------------- Poate o geantă? 0
Kokios spalvos norėtumėte? C--cu-o-r- --r--i? C- c------ d------ C- c-l-a-e d-r-ţ-? ------------------ Ce culoare doriţi? 0
Juodą, rudą ar baltą? Ne--u--ma-- s-u--lb? N----- m--- s-- a--- N-g-u- m-r- s-u a-b- -------------------- Negru, maro sau alb? 0
Didelę ar mažą? U-a-ma-----u-una m-c-? U-- m--- s-- u-- m---- U-a m-r- s-u u-a m-c-? ---------------------- Una mare sau una mică? 0
Ar galiu šitą pasižiūrėti? P---s----ăd----ace-st-? P-- s-- v-- p- a------- P-t s-o v-d p- a-e-s-a- ----------------------- Pot s-o văd pe aceasta? 0
Ar ji odinė? Este-di---ie-e? E--- d-- p----- E-t- d-n p-e-e- --------------- Este din piele? 0
Ar ji iš odos pakaitalo? Sau--st- d-n m--eri-l-s-nt-ti-? S-- e--- d-- m------- s-------- S-u e-t- d-n m-t-r-a- s-n-e-i-? ------------------------------- Sau este din material sintetic? 0
Žinoma, iš odos. Din-p-ele, nor---. D-- p----- n------ D-n p-e-e- n-r-a-. ------------------ Din piele, normal. 0
Tai labai gera kokybė. Es-e --c--i-a---de----i- -- b-nă. E--- o c------- d------- d- b---- E-t- o c-l-t-t- d-o-e-i- d- b-n-. --------------------------------- Este o calitate deosebit de bună. 0
Ir rankinė tikrai nebrangi. Şi ---nta ----r-me-i-ă ---ţ-l. Ş- g----- c---- m----- p------ Ş- g-a-t- c-i-r m-r-t- p-e-u-. ------------------------------ Şi geanta chiar merită preţul. 0
Ji man patinka. Ac--a---i--la--. A---- î-- p----- A-e-a î-i p-a-e- ---------------- Aceea îmi place. 0
Aš ją perku. Pe a------ ---. P- a---- o i--- P- a-e-a o i-u- --------------- Pe aceea o iau. 0
Ar prireikus galėsiu ją pakeisti kita? O pot--ve---al---him--? O p-- e------- s------- O p-t e-e-t-a- s-h-m-a- ----------------------- O pot eventual schimba? 0
Savaime suprantama. B--e-nţel-s. B----------- B-n-î-ţ-l-s- ------------ Bineînţeles. 0
Mes ją supakuosime kaip dovaną. O îm-ac--t---p-n----c---u. O î--------- p----- c----- O î-p-c-e-ă- p-n-r- c-d-u- -------------------------- O împachetăm pentru cadou. 0
Štai ten yra kasa. D-nc--o--s-e-c-sier--. D------ e--- c-------- D-n-o-o e-t- c-s-e-i-. ---------------------- Dincolo este casieria. 0

Kas ką supranta?

Pasaulyje gyvena apie 7 milijardai žmonių. Ir visi kalba kokia nors kalba. Deja, bet ta kalba ne visada yra ta pati. Tad, norėdami susikalbėti su kitomis tautomis, turime išmokti kalbų. O tai neretai vargina. Tačiau yra kalbų, kurios yra labai panašios. Tie žmonės geriau vienas kitą suprantą net neišmokę kitos kalbos. Tai vadinama abipusiu suprantamumu . Išskiriami du jo variantai. Pirmasis vadinamas žodiniu abipusiu suprantamumu. Tokiu atveju kalbėtojai supranta vienas kitą kalbėdami. Tačiau jie nesupranta rašytinės kitos kalbos sistemos. Taip yra todėl, kad kalbos skiriasi rašytinėmis formomis. To pavyzdžiai yra indų ir urdu kalbos. Antrasis variantas vadinamas rašytiniu abipusiu suprantamumu. Tokiu atveju kalba suprantama ašytinėje savo formoje. Tačiau kalbėdami šių kalbų atstovai vienas kito nesupranta. Taip yra todėl, kad jų tarimas yra labai skirtingas. To pavyzdžiai būtų vokiečių ir olandų kalbos. Artimiausios kalbos yra susijusios tiek rašyba, tiek tarimu. Tai reiškia, kad jos yra abipusiai suprantamos tiek šnekamąja, tiek rašytine forma. To pavyzdžiai būtų rusų ir ukrainiečių bei tailandiečių ir laosiečių kalba. Taip pat yra ir asimetrinė abipusio suprantamumo forma. Taip nutinka, kai kalbėtojai vienas kitą supranta nevienodai. Portugalai supranta ispanus geriau nei ispanai supranta portugalus. Austrai supranta vokiečius geriau nei vokiečiai austrus. Šiuose pavyzdžiuose kliūtimi tampa tarimas ir dialektas. Tas, kas nori tikrai gerai pasikalbėti, turi išmokti ką nors naujo...