Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   ku to like something

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70[heftê]

to like something

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kurdų (kurmandžių) Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? H-- -i------ -i-a-ê-bi-i-î-i-? H-- d------- c----- b--------- H-n d-x-a-i- c-x-r- b-k-ş-n-n- ------------------------------ Hûn dixwazin cixarê bikişînin? 0
Ar norėtumėte šokti? Hûn ---waz-n-dans ---i-? H-- d------- d--- b----- H-n d-x-a-i- d-n- b-k-n- ------------------------ Hûn dixwazin dans bikin? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Hûn-di--a-i- bi--- ----? H-- d------- b---- g---- H-n d-x-a-i- b-ç-n g-r-? ------------------------ Hûn dixwazin biçin gerê? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. E- ---wa--m -ix--e-ê-b---ş-ni-. E- d------- c------- b--------- E- d-x-a-i- c-x-r-y- b-k-ş-n-m- ------------------------------- Ez dixwazim cixareyê bikişînim. 0
Ar norėtum cigaretės? Hû----x-re-ek-----w--i-? H-- c--------- d-------- H-n c-x-r-y-k- d-x-a-i-? ------------------------ Hûn cixareyekî dixwazin? 0
Jis norėtų ugnies. Ew -gir d--wa-e. E- a--- d------- E- a-i- d-x-a-e- ---------------- Ew agir dixwaze. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. Ez -ixw--im-------î -e--i-. E- d------- t------ v------ E- d-x-a-i- t-ş-e-î v-x-i-. --------------------------- Ez dixwazim tiştekî vexwim. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Ez -i-w---- t--t-----ix-im. E- d------- t------ b------ E- d-x-a-i- t-ş-e-î b-x-i-. --------------------------- Ez dixwazim tiştekî bixwim. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Ez--i-w---m--içekê b-h-- x-e --di-. E- d------- p----- b---- x-- v----- E- d-x-a-i- p-ç-k- b-h-a x-e v-d-m- ----------------------------------- Ez dixwazim piçekê bêhna xwe vedim. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Ez--ixw-z---te-t-kî -- ---bi-i-s--. E- d------- t------ j- w- b-------- E- d-x-a-i- t-ş-e-î j- w- b-p-r-i-. ----------------------------------- Ez dixwazim teştekî ji we bipirsim. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Ez ---wa-i- ti-t-k- j--we ti-----kim. E- d------- t------ j- w- t--- b----- E- d-x-a-i- t-ş-e-î j- w- t-k- b-k-m- ------------------------------------- Ez dixwazim tiştekî ji we tika bikim. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Ez-d----zi------exw-nim-t--te-î. E- d------- w- v------- t------- E- d-x-a-i- w- v-x-î-i- t-ş-e-î- -------------------------------- Ez dixwazim we vexwînim tiştekî. 0
Prašau, ko norėtumėte? H-n--- d--w-zin -- -er-ma -we --? H-- ç- d------- j- k----- x-- r-- H-n ç- d-x-a-i- j- k-r-m- x-e r-? --------------------------------- Hûn çi dixwazin ji kerema xwe re? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? H-n ---we--kê dix-azin? H-- q-------- d-------- H-n q-h-e-e-ê d-x-a-i-? ----------------------- Hûn qehweyekê dixwazin? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? A- --y--ê--i--i-------? A- ç----- h------------ A- ç-y-k- h-l-i-i-ê-i-? ----------------------- An çayekê hildibijêrin? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. E- -i-w-zin -i--------ê. E- d------- b----- m---- E- d-x-a-i- b-ç-n- m-l-. ------------------------ Em dixwazin biçine malê. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? H-n tex-i-- d---azin? H-- t------ d-------- H-n t-x-i-ê d-x-a-i-? --------------------- Hûn texsiyê dixwazin? 0
Jie norėtų paskambinti. H----ixwa--- t------- ---in. H-- d------- t------- b----- H-n d-x-a-i- t-l-f-n- b-k-n- ---------------------------- Hun dixwazin telefonê bikin. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.