Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   ku to have to do something / must

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [heftê û du]

to have to do something / must

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kurdų (kurmandžių) Žaisti Daugiau
privalėti / turėti D-v--î--n D-------- D-v-t-b-n --------- Divêtîbûn 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. D-v--ez-n-meyê----în-m. D--- e- n----- b------- D-v- e- n-m-y- b-ş-n-m- ----------------------- Divê ez nameyê bişînim. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. Di-- -z --qê -tê-----di- me. D--- e- h--- o---- b---- m-- D-v- e- h-q- o-ê-ê b-d-m m-. ---------------------------- Divê ez heqê otêlê bidim me. 0
Tu turi anksti keltis. Div---u-s-bê zû --b-. D--- t- s--- z- r---- D-v- t- s-b- z- r-b-. --------------------- Divê tu sibê zû rabî. 0
Tu turi daug dirbti. Di-- -u-z--e -----itî. D--- t- z--- b-------- D-v- t- z-d- b-x-b-t-. ---------------------- Divê tu zêde bixebitî. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. D-v--t--b- -êkûp-k -î. D--- t- b- r------ b-- D-v- t- b- r-k-p-k b-. ---------------------- Divê tu bi rêkûpêk bî. 0
Jis turi prisipilti degalų. D------ ben--n b---r-. D--- t- b----- b------ D-v- t- b-n-î- b-k-r-. ---------------------- Divê tu benzîn bikirî. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. D----ew t-ri--êlê ---i- bik-. D--- e- t-------- t---- b---- D-v- e- t-r-m-ê-ê t-m-r b-k-. ----------------------------- Divê ew tirimpêlê temir bike. 0
Jis turi nuplauti automobilį. Di-ê -w -i--mpê-ê--i-oye. D--- e- t-------- b------ D-v- e- t-r-m-ê-ê b-ş-y-. ------------------------- Divê ew tirimpêlê bişoye. 0
Ji turi apsipirkti. Div--e--bi-i-e. D--- e- b------ D-v- e- b-k-r-. --------------- Divê ew bikire. 0
Ji turi tvarkyti butą. Divê -w----ê-paq-j--i-e. D--- e- m--- p---- b---- D-v- e- m-l- p-q-j b-k-. ------------------------ Divê ew malê paqij bike. 0
Ji turi skalbti skalbinius. D--ê-----i-ax-n-b-şoyê. D--- e- f------ b------ D-v- e- f-r-x-n b-ş-y-. ----------------------- Divê ew firaxan bişoyê. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. Di---em-bile---i--- ---i-tan-. D--- e- b---- b---- d--------- D-v- e- b-l-z b-ç-n d-b-s-a-ê- ------------------------------ Divê em bilez biçin dibistanê. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. Di-ê-em bi----bi-----a-. D--- e- b---- b---- k--- D-v- e- b-l-z b-ç-n k-r- ------------------------ Divê em bilez biçin kar. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. Divê--- -------i-i--bi-îşk. D--- e- b---- b---- b------ D-v- e- b-l-z b-ç-n b-j-ş-. --------------------------- Divê em bilez biçin bijîşk. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. Div----n -i-b-nda----bu-ê--in. D--- h-- l- b---- o------ b--- D-v- h-n l- b-n-a o-o-u-ê b-n- ------------------------------ Divê hûn li benda otobusê bin. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. Divê-----l--bend- ---n----n. D--- h-- l- b---- t---- b--- D-v- h-n l- b-n-a t-ê-ê b-n- ---------------------------- Divê hûn li benda trênê bin. 0
(Jūs) turite laukti taksi. D--ê -û- li-b--da texs--ê bin. D--- h-- l- b---- t------ b--- D-v- h-n l- b-n-a t-x-i-ê b-n- ------------------------------ Divê hûn li benda texsiyê bin. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…