Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 2   »   sl Preteklost 2

82 [aštuoniasdešimt du]

Praeitis 2

Praeitis 2

82 [dvainosemdeset]

Preteklost 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
Ar tu turėjai iškviesti greitąją pagalbą? A------m-ral-----o-lic--- -------? A-- s- m------- p-------- r------- A-i s- m-r-l-a- p-k-i-a-i r-š-l-a- ---------------------------------- Ali si moral(a) poklicati rešilca? 0
Ar tu turėjai iškviesti gydytoją? A-i-s- m-ra---- -o-l-c-ti zdra--i--? A-- s- m------- p-------- z--------- A-i s- m-r-l-a- p-k-i-a-i z-r-v-i-a- ------------------------------------ Ali si moral(a) poklicati zdravnika? 0
Ar tu turėjai iškviesti policiją? A-i--i-moral(-) --------- p-li--j-? A-- s- m------- p-------- p-------- A-i s- m-r-l-a- p-k-i-a-i p-l-c-j-? ----------------------------------- Ali si moral(a) poklicati policijo? 0
Ar (jūs) turite telefono numerį? Ką tik (aš) jį turėjau. A-------e t-le-o-sko--tev-lk-?--r----r---m-j- -----e-(--. A-- i---- t--------- š-------- P------ s-- j- š- i------- A-i i-a-e t-l-f-n-k- š-e-i-k-? P-a-k-r s-m j- š- i-e-(-)- --------------------------------------------------------- Ali imate telefonsko številko? Pravkar sem jo še imel(a). 0
Ar (jūs) turite adresą? Ką tik (aš) jį turėjau. A----m--- na--o----r---a--se- ---še-i-e-(a-. A-- i---- n------ P------ s-- g- š- i------- A-i i-a-e n-s-o-? P-a-k-r s-m g- š- i-e-(-)- -------------------------------------------- Ali imate naslov? Pravkar sem ga še imel(a). 0
Ar (jūs) turite miesto planą? Ką tik (aš) jį turėjau. Al-----t---------est-- P--v--r---m -- -- im--(a). A-- i---- n---- m----- P------ s-- g- š- i------- A-i i-a-e n-č-t m-s-a- P-a-k-r s-m g- š- i-e-(-)- ------------------------------------------------- Ali imate načrt mesta? Pravkar sem ga še imel(a). 0
Ar jis atvyko / atėjo laiku? Jis negalėjo atvykti / ateiti laiku. Je pri--l----no? -n--- moge-----ti-p--v---sn-. J- p----- t----- O- n- m---- p---- p---------- J- p-i-e- t-č-o- O- n- m-g-l p-i-i p-a-o-a-n-. ---------------------------------------------- Je prišel točno? On ni mogel priti pravočasno. 0
Ar jis rado kelią? Jis negalėjo rasti kelio. Je-na--l -ot?-Ni --g-l na-ti --ti. J- n---- p--- N- m---- n---- p---- J- n-š-l p-t- N- m-g-l n-j-i p-t-. ---------------------------------- Je našel pot? Ni mogel najti poti. 0
Ar jis tave suprato? Jis negalėjo manęs suprasti. Te--e ---u------- -- m-gel r--um-ti. T- j- r------- N- m- m---- r-------- T- j- r-z-m-l- N- m- m-g-l r-z-m-t-. ------------------------------------ Te je razumel? Ni me mogel razumeti. 0
Kodėl (tu) negalėjai atvykti / ateiti laiku? Z-kaj-n--- m-ge--(mog--- p--t-------? Z---- n--- m---- (------ p---- t----- Z-k-j n-s- m-g-l (-o-l-) p-i-i t-č-o- ------------------------------------- Zakaj nisi mogel (mogla) priti točno? 0
Kodėl (tu) negalėjai rasti kelio? Za-aj--isi mo-----m-gl-- na------ti? Z---- n--- m---- (------ n---- p---- Z-k-j n-s- m-g-l (-o-l-) n-j-i p-t-? ------------------------------------ Zakaj nisi mogel (mogla) najti poti? 0
Kodėl (tu) negalėjai jo suprasti? Zakaj--- n--i --g---(m-gla- r-zu-e-i? Z---- g- n--- m---- (------ r-------- Z-k-j g- n-s- m-g-l (-o-l-) r-z-m-t-? ------------------------------------- Zakaj ga nisi mogel (mogla) razumeti? 0
(Aš) negalėjau atvykti laiku, nes nevažiavo autobusas. Ni-em-----l -m----- pri---t-č-o,-ker-n----zil --b-n -v-----. N---- m---- (------ p---- t----- k-- n- v---- n---- a------- N-s-m m-g-l (-o-l-) p-i-i t-č-o- k-r n- v-z-l n-b-n a-t-b-s- ------------------------------------------------------------ Nisem mogel (mogla) priti točno, ker ni vozil noben avtobus. 0
(Aš) negalėjau rasti kelio, nes neturėjau miesto plano. Nisem -o--l (m--l-)-na-ti pot-- -e- ---em im-l-a)-n--r-a-mesta. N---- m---- (------ n---- p---- k-- n---- i------ n----- m----- N-s-m m-g-l (-o-l-) n-j-i p-t-, k-r n-s-m i-e-(-) n-č-t- m-s-a- --------------------------------------------------------------- Nisem mogel (mogla) najti poti, ker nisem imel(a) načrta mesta. 0
(Aš) negalėjau jo suprasti, nes muzika buvo tokia garsi / triukšminga. N--em ----o-e--(-og-a----z-m-t-,--------bi-- g-asba---k---las--. N---- g- m---- (------ r-------- k-- j- b--- g----- t--- g------ N-s-m g- m-g-l (-o-l-) r-z-m-t-, k-r j- b-l- g-a-b- t-k- g-a-n-. ---------------------------------------------------------------- Nisem ga mogel (mogla) razumeti, ker je bila glasba tako glasna. 0
(Aš) turėjau važiuoti taksi. Mo------ -----zeti-ta-si. M------- s-- v---- t----- M-r-l-a- s-m v-e-i t-k-i- ------------------------- Moral(a) sem vzeti taksi. 0
(Aš) turėjau nusipirkti miesto planą. M-r-l(a) --m-kupi-- -a-r-----ta. M------- s-- k----- n---- m----- M-r-l-a- s-m k-p-t- n-č-t m-s-a- -------------------------------- Moral(a) sem kupiti načrt mesta. 0
(Aš) turėjau išjungti radiją. Moral-----e--iz-l-p-------io. M------- s-- i-------- r----- M-r-l-a- s-m i-k-o-i-i r-d-o- ----------------------------- Moral(a) sem izklopiti radio. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Geriau kalbą išmoksite užsienyje!

Suaugusieji kalbų mokosi ne taip lengvai kaip vaikai. Jų smegenys yra visiškai išsivysčiusios Todėl jos nebegali sukurti naujų tinklų. Tačiau ir būdami suaugę galime puikiai išmokti naują kalbą! Tam reikia nukeliauti į šalį, kurioje ja kalbama. Užsienio kalbą ypač gerai sekasi mokytis užsienyje. Tie, kas yra kada nors vykę į kalbos mokymosi atostogas, tai žino. Geriau kalbos išmokstama jos natūralioje aplinkoje. Neseniai atliktas tyrimas priėjo įdomių išvadų. Pasirodo, kad užsienyje mokydamasis naujos kalbos, žmogus jos išmoksta kitaip ! Smegenys gali apdoroti užsienio kalbą kaip gimtąją. Tyrėjai ilgą laiką manė, kad egzistuoja skirtingi mokymosi procesai. Atrodo, kad šis eksperimentas tai įrodė. Grupė dalyvių turėjo išmokti netikrą kalbą. Dalis grupės lankė įprastas pamokas. Kita dalis mokėsi užsienio šalį imituojančioje aplinkoje. Tiems dalyviams teko orientuotis nepažįstamoje aplinkoje. Visi, su kuriais jie bendravo, kalbėjo naująja kalba. Dėl šios priežasties šios grupės studentai buvo ne tokie kaip visi besimokantieji kalbų. Jie priklausė nepažįstamai bendruomenei. Taip jie buvo priversti greitai išmokti kalbos. Po šiek tiek laiko dalyviai buvo testuojami. Abi grupės pademonstravo vienodai gerus naujosios kalbos įgūdžius. Tačiau smegenys tą kalbą apdorodavo skirtingai! Tų, kurie mokėsi „užsienyje“, smegenys buvo ypatingai aktyvios. Jų smegenys priėmė užsienio kalbos gramatiką kaip savą. Tie patys mechanizmai veikia gimtakalbių smegenyse. Kalbos mokymosi atostogos yra maloniausias ir efektyviausias mokymosi būdas!