Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 2   »   fi Menneisyysmuoto 2

82 [aštuoniasdešimt du]

Praeitis 2

Praeitis 2

82 [kahdeksankymmentäkaksi]

Menneisyysmuoto 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Ar tu turėjai iškviesti greitąją pagalbą? P---k- ---u-------aa-a---l-n-s-? P----- s---- s------ a---------- P-t-k- s-n-n s-i-t-a a-b-l-n-s-? -------------------------------- Pitikö sinun soittaa ambulanssi? 0
Ar tu turėjai iškviesti gydytoją? P--ikö----un-s-itta- lääkä-i? P----- s---- s------ l------- P-t-k- s-n-n s-i-t-a l-ä-ä-i- ----------------------------- Pitikö sinun soittaa lääkäri? 0
Ar tu turėjai iškviesti policiją? Piti-- si--- -oit-a-----i-si? P----- s---- s------ p------- P-t-k- s-n-n s-i-t-a p-l-i-i- ----------------------------- Pitikö sinun soittaa poliisi? 0
Ar (jūs) turite telefono numerį? Ką tik (aš) jį turėjau. O----tei-l- --h---n--mer-? -i-ulla --i -- vielä äsk--. O--- t----- p------------- M------ o-- s- v---- ä----- O-k- t-i-l- p-h-l-n-u-e-o- M-n-l-a o-i s- v-e-ä ä-k-n- ------------------------------------------------------ Onko teillä puhelinnumero? Minulla oli se vielä äsken. 0
Ar (jūs) turite adresą? Ką tik (aš) jį turėjau. O-------l-ä ---i--? -ske- m-nu--a--li-----i-l-. O--- t----- o------ Ä---- m------ o-- s- v----- O-k- t-i-l- o-o-t-? Ä-k-n m-n-l-a o-i s- v-e-ä- ----------------------------------------------- Onko teillä osoite? Äsken minulla oli se vielä. 0
Ar (jūs) turite miesto planą? Ką tik (aš) jį turėjau. O--o---il-- ka-pun--- --r-t-- -ske- m-------oli--e--ie-ä. O--- t----- k-------- k------ Ä---- m------ o-- s- v----- O-k- t-i-l- k-u-u-g-n k-r-t-? Ä-k-n m-n-l-a o-i s- v-e-ä- --------------------------------------------------------- Onko teillä kaupungin kartta? Äsken minulla oli se vielä. 0
Ar jis atvyko / atėjo laiku? Jis negalėjo atvykti / ateiti laiku. Tul-ko---- -joi-sa--H---ei-voinu---u----a-----a. T----- h-- a------- H-- e- v----- t---- a------- T-l-k- h-n a-o-s-a- H-n e- v-i-u- t-l-a a-o-s-a- ------------------------------------------------ Tuliko hän ajoissa? Hän ei voinut tulla ajoissa. 0
Ar jis rado kelią? Jis negalėjo rasti kelio. L--sikö --- t-e-? --n -i -o---t lö-t---tiet-. L------ h-- t---- H-- e- v----- l----- t----- L-y-i-ö h-n t-e-? H-n e- v-i-u- l-y-ä- t-e-ä- --------------------------------------------- Löysikö hän tien? Hän ei voinut löytää tietä. 0
Ar jis tave suprato? Jis negalėjo manęs suprasti. Ym-ä----ö --- -inua?-Hä---- -m-är-ä--t------. Y-------- h-- s----- H-- e- y--------- m----- Y-m-r-i-ö h-n s-n-a- H-n e- y-m-r-ä-y- m-n-a- --------------------------------------------- Ymmärsikö hän sinua? Hän ei ymmärtänyt minua. 0
Kodėl (tu) negalėjai atvykti / ateiti laiku? M--si e- vo---- t-l---------a? M---- e- v----- t---- a------- M-k-i e- v-i-u- t-l-a a-o-s-a- ------------------------------ Miksi et voinut tulla ajoissa? 0
Kodėl (tu) negalėjai rasti kelio? M-ksi-et v----t---yt-ä tietä? M---- e- v----- l----- t----- M-k-i e- v-i-u- l-y-ä- t-e-ä- ----------------------------- Miksi et voinut löytää tietä? 0
Kodėl (tu) negalėjai jo suprasti? M--s--et -----t -mmä--ää---nt-? M---- e- v----- y------- h----- M-k-i e- v-i-u- y-m-r-ä- h-n-ä- ------------------------------- Miksi et voinut ymmärtää häntä? 0
(Aš) negalėjau atvykti laiku, nes nevažiavo autobusas. E---o-nut t-l-a--j--ss-- k------u-s- ----e-nyt. E- v----- t---- a------- k---- b---- e- m------ E- v-i-u- t-l-a a-o-s-a- k-s-a b-s-i e- m-n-y-. ----------------------------------------------- En voinut tulla ajoissa, koska bussi ei mennyt. 0
(Aš) negalėjau rasti kelio, nes neturėjau miesto plano. En------t -----ä -ietä- ko----min---a-e- ----t-kau--n-i- kar-taa. E- v----- l----- t----- k---- m------ e- o---- k-------- k------- E- v-i-u- l-y-ä- t-e-ä- k-s-a m-n-l-a e- o-l-t k-u-u-g-n k-r-t-a- ----------------------------------------------------------------- En voinut löytää tietä, koska minulla ei ollut kaupungin karttaa. 0
(Aš) negalėjau jo suprasti, nes muzika buvo tokia garsi / triukšminga. En -oi----y-mä-t-ä---n--, -os-a -usi---i--li ---n -o-a-l-. E- v----- y------- h----- k---- m------- o-- n--- k------- E- v-i-u- y-m-r-ä- h-n-ä- k-s-a m-s-i-k- o-i n-i- k-v-l-a- ---------------------------------------------------------- En voinut ymmärtää häntä, koska musiikki oli niin kovalla. 0
(Aš) turėjau važiuoti taksi. M---n-pi-- ott-a -a-si. M---- p--- o---- t----- M-n-n p-t- o-t-a t-k-i- ----------------------- Minun piti ottaa taksi. 0
(Aš) turėjau nusipirkti miesto planą. Mi--n-p--i-osta--k---u--i- ------. M---- p--- o---- k-------- k------ M-n-n p-t- o-t-a k-u-u-g-n k-r-t-. ---------------------------------- Minun piti ostaa kaupungin kartta. 0
(Aš) turėjau išjungti radiją. Minu- -i-i --mmu-t----a--o. M---- p--- s-------- r----- M-n-n p-t- s-m-u-t-a r-d-o- --------------------------- Minun piti sammuttaa radio. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Geriau kalbą išmoksite užsienyje!

Suaugusieji kalbų mokosi ne taip lengvai kaip vaikai. Jų smegenys yra visiškai išsivysčiusios Todėl jos nebegali sukurti naujų tinklų. Tačiau ir būdami suaugę galime puikiai išmokti naują kalbą! Tam reikia nukeliauti į šalį, kurioje ja kalbama. Užsienio kalbą ypač gerai sekasi mokytis užsienyje. Tie, kas yra kada nors vykę į kalbos mokymosi atostogas, tai žino. Geriau kalbos išmokstama jos natūralioje aplinkoje. Neseniai atliktas tyrimas priėjo įdomių išvadų. Pasirodo, kad užsienyje mokydamasis naujos kalbos, žmogus jos išmoksta kitaip ! Smegenys gali apdoroti užsienio kalbą kaip gimtąją. Tyrėjai ilgą laiką manė, kad egzistuoja skirtingi mokymosi procesai. Atrodo, kad šis eksperimentas tai įrodė. Grupė dalyvių turėjo išmokti netikrą kalbą. Dalis grupės lankė įprastas pamokas. Kita dalis mokėsi užsienio šalį imituojančioje aplinkoje. Tiems dalyviams teko orientuotis nepažįstamoje aplinkoje. Visi, su kuriais jie bendravo, kalbėjo naująja kalba. Dėl šios priežasties šios grupės studentai buvo ne tokie kaip visi besimokantieji kalbų. Jie priklausė nepažįstamai bendruomenei. Taip jie buvo priversti greitai išmokti kalbos. Po šiek tiek laiko dalyviai buvo testuojami. Abi grupės pademonstravo vienodai gerus naujosios kalbos įgūdžius. Tačiau smegenys tą kalbą apdorodavo skirtingai! Tų, kurie mokėsi „užsienyje“, smegenys buvo ypatingai aktyvios. Jų smegenys priėmė užsienio kalbos gramatiką kaip savą. Tie patys mechanizmai veikia gimtakalbių smegenyse. Kalbos mokymosi atostogos yra maloniausias ir efektyviausias mokymosi būdas!