Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 2   »   uk Минулий час 2

82 [aštuoniasdešimt du]

Praeitis 2

Praeitis 2

82 [вісімдесят два]

82 [visimdesyat dva]

Минулий час 2

[Mynulyy̆ chas 2]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ukrainiečių Žaisti Daugiau
Ar tu turėjai iškviesti greitąją pagalbą? Т---уси- -ик---а-и--аш-н- -в--к-ї д--омо-и? Т- м---- в-------- м----- ш------ д-------- Т- м-с-в в-к-и-а-и м-ш-н- ш-и-к-ї д-п-м-г-? ------------------------------------------- Ти мусив викликати машину швидкої допомоги? 0
Ty----yv ----y--ty---sh-nu-shvy--oi----p-moh-? T- m---- v-------- m------ s-------- d-------- T- m-s-v v-k-y-a-y m-s-y-u s-v-d-o-̈ d-p-m-h-? ---------------------------------------------- Ty musyv vyklykaty mashynu shvydkoï dopomohy?
Ar tu turėjai iškviesti gydytoją? Т--му-----иклик--- л-----? Т- м---- в-------- л------ Т- м-с-в в-к-и-а-и л-к-р-? -------------------------- Ти мусив викликати лікаря? 0
T--m-syv -yk-y-at- l--ar-a? T- m---- v-------- l------- T- m-s-v v-k-y-a-y l-k-r-a- --------------------------- Ty musyv vyklykaty likarya?
Ar tu turėjai iškviesti policiją? Ти-м-сив--икли-а----о-іц--? Т- м---- в-------- п------- Т- м-с-в в-к-и-а-и п-л-ц-ю- --------------------------- Ти мусив викликати поліцію? 0
T- --s-v v--lyka-y-p--itsi--? T- m---- v-------- p--------- T- m-s-v v-k-y-a-y p-l-t-i-u- ----------------------------- Ty musyv vyklykaty politsiyu?
Ar (jūs) turite telefono numerį? Ką tik (aš) jį turėjau. Чи ---те-В- ----р---------- Я--о-------- мав - -а--. Ч- м---- В- н---- т-------- Я щ---- й--- м-- / м---- Ч- м-є-е В- н-м-р т-л-ф-н-? Я щ-й-о й-г- м-в / м-л-. ---------------------------------------------------- Чи маєте Ви номер телефону? Я щойно його мав / мала. 0
C-y ---e-- V------r tel-f-n-? Y- -h-hoy̆no--̆--- --v /--ala. C-- m----- V- n---- t-------- Y- s-------- y---- m-- / m---- C-y m-y-t- V- n-m-r t-l-f-n-? Y- s-c-o-̆-o y-o-o m-v / m-l-. ------------------------------------------------------------ Chy mayete Vy nomer telefonu? YA shchoy̆no y̆oho mav / mala.
Ar (jūs) turite adresą? Ką tik (aš) jį turėjau. Чи-ма-----и а--есу?----о-но--ї-ма- /--ал-. Ч- м---- В- а------ Я щ---- ї- м-- / м---- Ч- м-є-е В- а-р-с-? Я щ-й-о ї- м-в / м-л-. ------------------------------------------ Чи маєте Ви адресу? Я щойно її мав / мала. 0
Ch--m-yete V--a-r--u? YA-sh-h-y̆n- ï-̈-mav /-mal-. C-- m----- V- a------ Y- s-------- i--- m-- / m---- C-y m-y-t- V- a-r-s-? Y- s-c-o-̆-o i-i- m-v / m-l-. --------------------------------------------------- Chy mayete Vy adresu? YA shchoy̆no ïï mav / mala.
Ar (jūs) turite miesto planą? Ką tik (aš) jį turėjau. Чи----т--------- ---т---- щ--н- ї---а--/--ал-. Ч- м---- В- м--- м----- Я щ---- ї- м-- / м---- Ч- м-є-е В- м-п- м-с-а- Я щ-й-о ї- м-в / м-л-. ---------------------------------------------- Чи маєте Ви мапу міста? Я щойно її мав / мала. 0
Chy -a--t- Vy--a-u mi-ta- ---sh-h-y̆---i--- --v-/ --l-. C-- m----- V- m--- m----- Y- s-------- i--- m-- / m---- C-y m-y-t- V- m-p- m-s-a- Y- s-c-o-̆-o i-i- m-v / m-l-. ------------------------------------------------------- Chy mayete Vy mapu mista? YA shchoy̆no ïï mav / mala.
Ar jis atvyko / atėjo laiku? Jis negalėjo atvykti / ateiti laiku. Чи-----ш-- він -ч-с--- В-н --г ----имат-сь. Ч- п------ в-- в------ В-- м-- з----------- Ч- п-и-ш-в в-н в-а-н-? В-н м-г з-т-и-а-и-ь- ------------------------------------------- Чи прийшов він вчасно? Він міг затриматись. 0
Chy-pr---shov-vin vc-asn-----n------a-r---ty--. C-- p-------- v-- v------- V-- m-- z----------- C-y p-y-̆-h-v v-n v-h-s-o- V-n m-h z-t-y-a-y-ʹ- ----------------------------------------------- Chy pryy̆shov vin vchasno? Vin mih zatrymatysʹ.
Ar jis rado kelią? Jis negalėjo rasti kelio. Ч- з-айш---ві- --р-г-- В-н----зна---- д-ро--. Ч- з------ в-- д------ В-- н- з------ д------ Ч- з-а-ш-в в-н д-р-г-? В-н н- з-а-ш-в д-р-г-. --------------------------------------------- Чи знайшов він дорогу? Він не знайшов дорогу. 0
C-y zna-̆s-o- v---d-rohu? -in--- ---y̆s-ov--or---. C-- z-------- v-- d------ V-- n- z-------- d------ C-y z-a-̆-h-v v-n d-r-h-? V-n n- z-a-̆-h-v d-r-h-. -------------------------------------------------- Chy znay̆shov vin dorohu? Vin ne znay̆shov dorohu.
Ar jis tave suprato? Jis negalėjo manęs suprasti. Ч- --оз-мі- -і- те--? --н н---ро-умів---не. Ч- з------- в-- т---- В-- н- з------- м---- Ч- з-о-у-і- в-н т-б-? В-н н- з-о-у-і- м-н-. ------------------------------------------- Чи зрозумів він тебе? Він не зрозумів мене. 0
C-- --o-u-iv-vin --b-?-Vin -- --oz-----me-e. C-- z------- v-- t---- V-- n- z------- m---- C-y z-o-u-i- v-n t-b-? V-n n- z-o-u-i- m-n-. -------------------------------------------- Chy zrozumiv vin tebe? Vin ne zrozumiv mene.
Kodėl (tu) negalėjai atvykti / ateiti laiku? Чо-у-ти-з-пі-н---я? Ч--- т- з---------- Ч-м- т- з-п-з-и-с-? ------------------- Чому ти запізнився? 0
Ch-m-------pi-n-vs-a? C---- t- z----------- C-o-u t- z-p-z-y-s-a- --------------------- Chomu ty zapiznyvsya?
Kodėl (tu) negalėjai rasti kelio? Чому -- -е--н----в д----у? Ч--- т- н- з------ д------ Ч-м- т- н- з-а-ш-в д-р-г-? -------------------------- Чому ти не знайшов дорогу? 0
Cho---t-----znay̆sh---doro-u? C---- t- n- z-------- d------ C-o-u t- n- z-a-̆-h-v d-r-h-? ----------------------------- Chomu ty ne znay̆shov dorohu?
Kodėl (tu) negalėjai jo suprasti? Ч--у--и--е зро--мі- йо-о? Ч--- т- н- з------- й---- Ч-м- т- н- з-о-у-і- й-г-? ------------------------- Чому ти не зрозумів його? 0
Ch----t---e z-o--miv ----o? C---- t- n- z------- y----- C-o-u t- n- z-o-u-i- y-o-o- --------------------------- Chomu ty ne zrozumiv y̆oho?
(Aš) negalėjau atvykti laiku, nes nevažiavo autobusas. Я-не ----/--ог-а-п-и-ти вчасно,--о-- ---не ї--и- -о--ий-а-тобу-. Я н- м-- / м---- п----- в------ т--- щ- н- ї---- ж----- а------- Я н- м-г / м-г-а п-и-т- в-а-н-, т-м- щ- н- ї-д-в ж-д-и- а-т-б-с- ---------------------------------------------------------------- Я не міг / могла прийти вчасно, тому що не їздив жодний автобус. 0
Y-----mi--/ mo-la -ryy̆-y-v--a---,-t-m---h-----e ï------hod-yy---vt-bus. Y- n- m-- / m---- p------ v------- t--- s---- n- i----- z------- a------- Y- n- m-h / m-h-a p-y-̆-y v-h-s-o- t-m- s-c-o n- i-z-y- z-o-n-y- a-t-b-s- ------------------------------------------------------------------------- YA ne mih / mohla pryy̆ty vchasno, tomu shcho ne ïzdyv zhodnyy̆ avtobus.
(Aš) negalėjau rasti kelio, nes neturėjau miesto plano. Я -- м-- / --г-а---а-т------г-----м---о-я-не м---/-ма-а-м-п------а. Я н- м-- / м---- з----- д------ т--- щ- я н- м-- / м--- м--- м----- Я н- м-г / м-г-а з-а-т- д-р-г-, т-м- щ- я н- м-в / м-л- м-п- м-с-а- ------------------------------------------------------------------- Я не міг / могла знайти дорогу, тому що я не мав / мала мапи міста. 0
YA -e m---- m-hla-z-ay-ty ----h-,-tom----ch---a--e ma------la---py---sta. Y- n- m-- / m---- z------ d------ t--- s---- y- n- m-- / m--- m--- m----- Y- n- m-h / m-h-a z-a-̆-y d-r-h-, t-m- s-c-o y- n- m-v / m-l- m-p- m-s-a- ------------------------------------------------------------------------- YA ne mih / mohla znay̆ty dorohu, tomu shcho ya ne mav / mala mapy mista.
(Aš) negalėjau jo suprasti, nes muzika buvo tokia garsi / triukšminga. Я -е--і--- -огла-йо-о---о---іти---ому--о--узи-а--у---з-надто -учн-. Я н- м-- / м---- й--- з--------- т--- щ- м----- б--- з------ г----- Я н- м-г / м-г-а й-г- з-о-у-і-и- т-м- щ- м-з-к- б-л- з-н-д-о г-ч-а- ------------------------------------------------------------------- Я не міг / могла його зрозуміти, тому що музика була занадто гучна. 0
Y- -e mi--- -o-l---̆--- --oz-mi--- --m- ---h----zy----------n-dt- -uc--a. Y- n- m-- / m---- y---- z--------- t--- s---- m----- b--- z------ h------ Y- n- m-h / m-h-a y-o-o z-o-u-i-y- t-m- s-c-o m-z-k- b-l- z-n-d-o h-c-n-. ------------------------------------------------------------------------- YA ne mih / mohla y̆oho zrozumity, tomu shcho muzyka bula zanadto huchna.
(Aš) turėjau važiuoti taksi. Я п-ви-е- -ув --п-ви-на б-ла --я---та-сі. Я п------ б-- / п------ б--- у---- т----- Я п-в-н-н б-в / п-в-н-а б-л- у-я-и т-к-і- ----------------------------------------- Я повинен був / повинна була узяти таксі. 0
Y----vyn------ / --v-nn- -ula uz---- -aksi. Y- p------ b-- / p------ b--- u----- t----- Y- p-v-n-n b-v / p-v-n-a b-l- u-y-t- t-k-i- ------------------------------------------- YA povynen buv / povynna bula uzyaty taksi.
(Aš) turėjau nusipirkti miesto planą. Я -овинен -ув-- -овин-а --л- ку-и-и----у-м----. Я п------ б-- / п------ б--- к----- м--- м----- Я п-в-н-н б-в / п-в-н-а б-л- к-п-т- м-п- м-с-а- ----------------------------------------------- Я повинен був / повинна була купити мапу міста. 0
Y----vyn-----v --p----na-b--a -u-yt- mapu----t-. Y- p------ b-- / p------ b--- k----- m--- m----- Y- p-v-n-n b-v / p-v-n-a b-l- k-p-t- m-p- m-s-a- ------------------------------------------------ YA povynen buv / povynna bula kupyty mapu mista.
(Aš) turėjau išjungti radiją. Я -о-и-е- б---- пов---- --ла ви-к--ти -ад--. Я п------ б-- / п------ б--- в------- р----- Я п-в-н-н б-в / п-в-н-а б-л- в-м-н-т- р-д-о- -------------------------------------------- Я повинен був / повинна була вимкнути радіо. 0
YA-p-vy-e- --v / -o---n- b----vy-k--ty -ad-o. Y- p------ b-- / p------ b--- v------- r----- Y- p-v-n-n b-v / p-v-n-a b-l- v-m-n-t- r-d-o- --------------------------------------------- YA povynen buv / povynna bula vymknuty radio.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Geriau kalbą išmoksite užsienyje!

Suaugusieji kalbų mokosi ne taip lengvai kaip vaikai. Jų smegenys yra visiškai išsivysčiusios Todėl jos nebegali sukurti naujų tinklų. Tačiau ir būdami suaugę galime puikiai išmokti naują kalbą! Tam reikia nukeliauti į šalį, kurioje ja kalbama. Užsienio kalbą ypač gerai sekasi mokytis užsienyje. Tie, kas yra kada nors vykę į kalbos mokymosi atostogas, tai žino. Geriau kalbos išmokstama jos natūralioje aplinkoje. Neseniai atliktas tyrimas priėjo įdomių išvadų. Pasirodo, kad užsienyje mokydamasis naujos kalbos, žmogus jos išmoksta kitaip ! Smegenys gali apdoroti užsienio kalbą kaip gimtąją. Tyrėjai ilgą laiką manė, kad egzistuoja skirtingi mokymosi procesai. Atrodo, kad šis eksperimentas tai įrodė. Grupė dalyvių turėjo išmokti netikrą kalbą. Dalis grupės lankė įprastas pamokas. Kita dalis mokėsi užsienio šalį imituojančioje aplinkoje. Tiems dalyviams teko orientuotis nepažįstamoje aplinkoje. Visi, su kuriais jie bendravo, kalbėjo naująja kalba. Dėl šios priežasties šios grupės studentai buvo ne tokie kaip visi besimokantieji kalbų. Jie priklausė nepažįstamai bendruomenei. Taip jie buvo priversti greitai išmokti kalbos. Po šiek tiek laiko dalyviai buvo testuojami. Abi grupės pademonstravo vienodai gerus naujosios kalbos įgūdžius. Tačiau smegenys tą kalbą apdorodavo skirtingai! Tų, kurie mokėsi „užsienyje“, smegenys buvo ypatingai aktyvios. Jų smegenys priėmė užsienio kalbos gramatiką kaip savą. Tie patys mechanizmai veikia gimtakalbių smegenyse. Kalbos mokymosi atostogos yra maloniausias ir efektyviausias mokymosi būdas!