Ar (jūs) turite telefono numerį? Ką tik (aš) jį turėjau.
У--ас ---ь нума- --леф-на?-- м----ён-т---к- -т--б--.
У В-- ё--- н---- т-------- У м--- ё- т----- ш-- б---
У В-с ё-ц- н-м-р т-л-ф-н-? У м-н- ё- т-л-к- ш-о б-ў-
----------------------------------------------------
У Вас ёсць нумар тэлефона? У мяне ён толькі што быў. 0 U V-s -os--’--um-- ----fona- U m-----y-n -o-’----h-o by-.U V-- y----- n---- t-------- U m---- y-- t----- s--- b---U V-s y-s-s- n-m-r t-l-f-n-? U m-a-e y-n t-l-k- s-t- b-u----------------------------------------------------------U Vas yosts’ numar telefona? U myane yon tol’kі shto byu.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Ar (jūs) turite telefono numerį? Ką tik (aš) jį turėjau.
У Вас ёсць нумар тэлефона? У мяне ён толькі што быў.
U Vas yosts’ numar telefona? U myane yon tol’kі shto byu.
У Вас есть номер телефона? Он у меня только что был.
Ar (jūs) turite adresą? Ką tik (aš) jį turėjau.
У--ас-ё--ь-адрас-----яне -н-то---- шт--б--.
У В-- ё--- а----- У м--- ё- т----- ш-- б---
У В-с ё-ц- а-р-с- У м-н- ё- т-л-к- ш-о б-ў-
-------------------------------------------
У Вас ёсць адрас? У мяне ён толькі што быў. 0 U-Vas --s-s’-ad-a-- - m---e--on-t---k--s-to--y-.U V-- y----- a----- U m---- y-- t----- s--- b---U V-s y-s-s- a-r-s- U m-a-e y-n t-l-k- s-t- b-u-------------------------------------------------U Vas yosts’ adras? U myane yon tol’kі shto byu.
Ar (jūs) turite miesto planą? Ką tik (aš) jį turėjau.
У --- ёсць-к-рта-г--ада----мя-е --- --льк---то-б--а.
У В-- ё--- к---- г------ У м--- я-- т----- ш-- б----
У В-с ё-ц- к-р-а г-р-д-? У м-н- я-а т-л-к- ш-о б-л-.
----------------------------------------------------
У Вас ёсць карта горада? У мяне яна толькі што была. 0 U-V-s yo--s--k-rta---rad-- U -y-----a-a t----і-shto----a.U V-- y----- k---- g------ U m---- y--- t----- s--- b----U V-s y-s-s- k-r-a g-r-d-? U m-a-e y-n- t-l-k- s-t- b-l-.---------------------------------------------------------U Vas yosts’ karta gorada? U myane yana tol’kі shto byla.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Ar (jūs) turite miesto planą? Ką tik (aš) jį turėjau.
У Вас ёсць карта горада? У мяне яна толькі што была.
U Vas yosts’ karta gorada? U myane yana tol’kі shto byla.
Ча-у ты ----ог --о зр-з--ець?
Ч--- т- н- м-- я-- з---------
Ч-м- т- н- м-г я-о з-а-у-е-ь-
-----------------------------
Чаму ты не мог яго зразумець? 0 C---- ty ne m-g --g--z-a-u-et--?C---- t- n- m-- y--- z----------C-a-u t- n- m-g y-g- z-a-u-e-s-?--------------------------------Chamu ty ne mog yago zrazumets’?
Я не мог / не могла придти вовремя, потому что автобусы не ходили.
(Aš) negalėjau rasti kelio, nes neturėjau miesto plano.
Я--е мог /-не-м-гл- зна-сц--ш--х- -о - мя-е -е б--- -------ора--.
Я н- м-- / н- м---- з------ ш---- б- ў м--- н- б--- к---- г------
Я н- м-г / н- м-г-а з-а-с-і ш-я-, б- ў м-н- н- б-л- к-р-ы г-р-д-.
-----------------------------------------------------------------
Я не мог / не магла знайсці шлях, бо ў мяне не было карты горада. 0 Y---e-m-g -----m-g-a zna-st-і s---a----bo u-m-----ne-b-lo --r-y --r-da.Y- n- m-- / n- m---- z------- s------- b- u m---- n- b--- k---- g------Y- n- m-g / n- m-g-a z-a-s-s- s-l-a-h- b- u m-a-e n- b-l- k-r-y g-r-d-.-----------------------------------------------------------------------Ya ne mog / ne magla znaystsі shlyakh, bo u myane ne bylo karty gorada.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
(Aš) negalėjau rasti kelio, nes neturėjau miesto plano.
Я не мог / не магла знайсці шлях, бо ў мяне не было карты горада.
Ya ne mog / ne magla znaystsі shlyakh, bo u myane ne bylo karty gorada.
Suaugusieji kalbų mokosi ne taip lengvai kaip vaikai.
Jų smegenys yra visiškai išsivysčiusios
Todėl jos nebegali sukurti naujų tinklų.
Tačiau ir būdami suaugę galime puikiai išmokti naują kalbą!
Tam reikia nukeliauti į šalį, kurioje ja kalbama.
Užsienio kalbą ypač gerai sekasi mokytis užsienyje.
Tie, kas yra kada nors vykę į kalbos mokymosi atostogas, tai žino.
Geriau kalbos išmokstama jos natūralioje aplinkoje.
Neseniai atliktas tyrimas priėjo įdomių išvadų.
Pasirodo, kad užsienyje mokydamasis naujos kalbos, žmogus jos išmoksta
kitaip
!
Smegenys gali apdoroti užsienio kalbą kaip gimtąją.
Tyrėjai ilgą laiką manė, kad egzistuoja skirtingi mokymosi procesai.
Atrodo, kad šis eksperimentas tai įrodė.
Grupė dalyvių turėjo išmokti netikrą kalbą.
Dalis grupės lankė įprastas pamokas.
Kita dalis mokėsi užsienio šalį imituojančioje aplinkoje.
Tiems dalyviams teko orientuotis nepažįstamoje aplinkoje.
Visi, su kuriais jie bendravo, kalbėjo naująja kalba.
Dėl šios priežasties šios grupės studentai buvo ne tokie kaip visi besimokantieji kalbų.
Jie priklausė nepažįstamai bendruomenei.
Taip jie buvo priversti greitai išmokti kalbos.
Po šiek tiek laiko dalyviai buvo testuojami.
Abi grupės pademonstravo vienodai gerus naujosios kalbos įgūdžius.
Tačiau smegenys tą kalbą apdorodavo skirtingai!
Tų, kurie mokėsi „užsienyje“, smegenys buvo ypatingai aktyvios.
Jų smegenys priėmė užsienio kalbos gramatiką kaip savą.
Tie patys mechanizmai veikia gimtakalbių smegenyse.
Kalbos mokymosi atostogos yra maloniausias
ir
efektyviausias mokymosi būdas!