Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaičiai   »   es Los Números

7 [septyni]

Skaičiai

Skaičiai

7 [siete]

Los Números

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ispanų Žaisti Daugiau
Aš skaičiuoju: Yo cuen--: Y_ c______ Y- c-e-t-: ---------- Yo cuento:
vienas, du, trys u-o--do-, -res u___ d___ t___ u-o- d-s- t-e- -------------- uno, dos, tres
(Aš) skaičiuoju iki trijų. Yo c-ento -ast---res. Y_ c_____ h____ t____ Y- c-e-t- h-s-a t-e-. --------------------- Yo cuento hasta tres.
(Aš) skaičiuoju toliau: (--) --------t----: (___ s___ c________ (-o- s-g- c-n-a-d-: ------------------- (Yo) sigo contando:
keturi, penki, šeši cuatr-, -i--------s c______ c_____ s___ c-a-r-, c-n-o- s-i- ------------------- cuatro, cinco, seis
septyni, aštuoni, devyni si--e- o--o------e s_____ o____ n____ s-e-e- o-h-, n-e-e ------------------ siete, ocho, nueve
Aš skaičiuoju. Y---u----. Y_ c______ Y- c-e-t-. ---------- Yo cuento.
Tu skaičiuoji. T--c------. T_ c_______ T- c-e-t-s- ----------- Tú cuentas.
Jis skaičiuoja. Él-c---ta. É_ c______ É- c-e-t-. ---------- Él cuenta.
Vienas. Pirmas. Uno. E- p--mero. U___ E_ p_______ U-o- E- p-i-e-o- ---------------- Uno. El primero.
Du. Antras. Dos.----s-gu--o. D___ E_ s_______ D-s- E- s-g-n-o- ---------------- Dos. El segundo.
Trys. Trečias. T-es.-El --rcer-. T____ E_ t_______ T-e-. E- t-r-e-o- ----------------- Tres. El tercero.
Keturi. Ketvirtas. Cu-tr-- ------rto. C______ E_ c______ C-a-r-. E- c-a-t-. ------------------ Cuatro. El cuarto.
Penki. Penktas. C--co- El--ui---. C_____ E_ q______ C-n-o- E- q-i-t-. ----------------- Cinco. El quinto.
Šeši. Šeštas. S-is.--l -exto. S____ E_ s_____ S-i-. E- s-x-o- --------------- Seis. El sexto.
Septyni. Septintas. Siete. E--sépt--o. S_____ E_ s_______ S-e-e- E- s-p-i-o- ------------------ Siete. El séptimo.
Aštuoni. Aštuntas. Ocho.--l-------. O____ E_ o______ O-h-. E- o-t-v-. ---------------- Ocho. El octavo.
Devyni. Devintas. Nue--. E--n---n-. N_____ E_ n______ N-e-e- E- n-v-n-. ----------------- Nueve. El noveno.

Mintys ir kalba

Mūsų mintys priklauso nuo mūsų kalbos. Kai galvojame, „kalbamės“ su savimi. Todėl mūsų kalba daro įtaką mūsų supratimui. Ar galime, nepaisydami mūsų kalbų skirtumų, visi mąstyti vienodai? O gal mes taip pat skirtingai mąstome kaip ir kalbame? Kiekviena tauta turi savo žodyną. Kai kuriose kalbose trūksta tam tikrų žodžių. Yra tokių žmonių, kurie neskiria žalios nuo mėlynos. Todėl naudoja tą patį žodį abiem spalvom pavadinti! Ir jiems daug sunkiau atpažinti spalvas. Jie neatpažįsta skirtingų atspalvių ir antraeilių spalvų. Jiems sunku tas spalvas apibūdinti. Dar kitos kalbos turi vos kelis žodžius skaičiams įvardyti. Kalbantieji tomis kalbomis nemoka gerai skaičiuoti. Taip pat yra kalbų, neskiriančių kairės nuo dešinės. Tomis kalbomis kalbantieji naudoja šiaurės, pietų, rytų ir vakarų sąvokas. Jie puikiai orientuojasi geografijoje. Tačiau nesupranta sąvokų dešinė ir kairė. Žinoma, mūsų mąstymui įtaką daro ne tik mūsų kalba. Aplinka bei kasdienybė irgi veikia mūsų mintis. Tad, kokį vaidmenį atlieka kalba? Ar ji riboja mūsų mintis? O gal mes turime žodžius tik tam, apie ką galvojame? Kas iš jų yra priežastis, o kas pasekmė? Visi šie klausimai tebėra neatsakyti. Smegenų tyrinėtojai ir lingvistai vis dar bando visa tai išsiaiškinti. Tačiau šis fenomenas veikia mus visus... Juk esame tai, ką sakome?!