Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaičiai   »   hy Numbers

7 [septyni]

Skaičiai

Skaičiai

7 [յոթ]

7 [yot’]

Numbers

[t’ver]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių Armenian Žaisti Daugiau
Aš skaičiuoju: Ե- -ա-վում-եմ: Ե- հ------ ե-- Ե- հ-շ-ո-մ ե-: -------------- Ես հաշվում եմ: 0
Y-s--a------y-m Y-- h------ y-- Y-s h-s-v-m y-m --------------- Yes hashvum yem
vienas, du, trys մեկ- --կու----եք մ--- ե----- ե--- մ-կ- ե-կ-ւ- ե-ե- ---------------- մեկ, երկու, երեք 0
me-, ---k-, --rek’ m--- y----- y----- m-k- y-r-u- y-r-k- ------------------ mek, yerku, yerek’
(Aš) skaičiuoju iki trijų. Ես-հ-շվ--մ-եմ-մ------ր--ը: Ե- հ------ ե- մ---- ե----- Ե- հ-շ-ո-մ ե- մ-ն-և ե-ե-ը- -------------------------- Ես հաշվում եմ մինչև երեքը: 0
Y-s h-shv-m y-- m---h--ev-y----’y Y-- h------ y-- m-------- y------ Y-s h-s-v-m y-m m-n-h-y-v y-r-k-y --------------------------------- Yes hashvum yem minch’yev yerek’y
(Aš) skaičiuoju toliau: Ես-----ւն----մ--- ----ե-: Ե- շ---------- ե- հ------ Ե- շ-ր-ւ-ա-ո-մ ե- հ-շ-ե-: ------------------------- Ես շարունակում եմ հաշվել: 0
Ye- -ha----kum---m-h-s-vel Y-- s--------- y-- h------ Y-s s-a-u-a-u- y-m h-s-v-l -------------------------- Yes sharunakum yem hashvel
keturi, penki, šeši չ-րս,-հին-- -եց չ---- հ---- վ-- չ-ր-, հ-ն-, վ-ց --------------- չորս, հինգ, վեց 0
ch-v--s--hin---v-t-’ c------- h---- v---- c-’-o-s- h-n-, v-t-’ -------------------- ch’vors, hing, vets’
septyni, aštuoni, devyni յոթ,-ու-, -նը յ--- ո--- ի-- յ-թ- ո-թ- ի-ը ------------- յոթ, ութ, ինը 0
y-t’, ut’, --y y---- u--- i-- y-t-, u-’- i-y -------------- yot’, ut’, iny
Aš skaičiuoju. Ե- հա-վ------: Ե- հ------ ե-- Ե- հ-շ-ո-մ ե-: -------------- Ես հաշվում եմ: 0
Ye----sh--- y-m Y-- h------ y-- Y-s h-s-v-m y-m --------------- Yes hashvum yem
Tu skaičiuoji. Դ-ւ -ա---ւմ-ես: Դ-- հ------ ե-- Դ-ւ հ-շ-ո-մ ե-: --------------- Դու հաշվում ես: 0
Du--a-h--- y-s D- h------ y-- D- h-s-v-m y-s -------------- Du hashvum yes
Jis skaičiuoja. Ն---ա----մ--: Ն- հ------ է- Ն- հ-շ-ո-մ է- ------------- Նա հաշվում է: 0
Na h----u--e N- h------ e N- h-s-v-m e ------------ Na hashvum e
Vienas. Pirmas. մ-կ--առաջինը մ--- ա------ մ-կ- ա-ա-ի-ը ------------ մեկ- առաջինը 0
m-----rraj-ny m--- a------- m-k- a-r-j-n- ------------- mek- arrajiny
Du. Antras. եր--ւ ---րկր---ը ե---- - ե------- ե-կ-ւ - ե-կ-ո-դ- ---------------- երկու - երկրորդը 0
yerk- - -e-k-ordy y---- - y-------- y-r-u - y-r-r-r-y ----------------- yerku - yerkrordy
Trys. Trečias. ե----- --ր-րդը ե--- - ե------ ե-ե- - ե-ր-ր-ը -------------- երեք - երրորդը 0
y--e-’ - --r-o--y y----- - y------- y-r-k- - y-r-o-d- ----------------- yerek’ - yerrordy
Keturi. Ketvirtas. չորս-----ր-ո--ը չ--- - չ------- չ-ր- - չ-ր-ո-դ- --------------- չորս - չորրորդը 0
ch-vors --ch’v-r--r-y c------ - c---------- c-’-o-s - c-’-o-r-r-y --------------------- ch’vors - ch’vorrordy
Penki. Penktas. հ-ն- - ---գե-ո-դը հ--- - հ--------- հ-ն- - հ-ն-ե-ո-դ- ----------------- հինգ - հինգերորդը 0
hin--- hi-ge-o-dy h--- - h--------- h-n- - h-n-e-o-d- ----------------- hing - hingerordy
Šeši. Šeštas. վեց - --ցեր-ր-ը վ-- - վ-------- վ-ց - վ-ց-ր-ր-ը --------------- վեց - վեցերորդը 0
ve-s’-----ts-ye--r-y v---- - v----------- v-t-’ - v-t-’-e-o-d- -------------------- vets’ - vets’yerordy
Septyni. Septintas. յոթ-- յոթե--ր-ը յ-- - յ-------- յ-թ - յ-թ-ր-ր-ը --------------- յոթ - յոթերորդը 0
yot’ --y--’------y y--- - y---------- y-t- - y-t-y-r-r-y ------------------ yot’ - yot’yerordy
Aštuoni. Aštuntas. ո-թ---ո-թ-րո-դը ո-- - ո-------- ո-թ - ո-թ-ր-ր-ը --------------- ութ - ութերորդը 0
ut- - ut’-ero-dy u-- - u--------- u-’ - u-’-e-o-d- ---------------- ut’ - ut’yerordy
Devyni. Devintas. ի--- -նե----ը ի--- ի------- ի-ը- ի-ե-ո-դ- ------------- ինը- իներորդը 0
in-- --ero-dy i--- i------- i-y- i-e-o-d- ------------- iny- inerordy

Mintys ir kalba

Mūsų mintys priklauso nuo mūsų kalbos. Kai galvojame, „kalbamės“ su savimi. Todėl mūsų kalba daro įtaką mūsų supratimui. Ar galime, nepaisydami mūsų kalbų skirtumų, visi mąstyti vienodai? O gal mes taip pat skirtingai mąstome kaip ir kalbame? Kiekviena tauta turi savo žodyną. Kai kuriose kalbose trūksta tam tikrų žodžių. Yra tokių žmonių, kurie neskiria žalios nuo mėlynos. Todėl naudoja tą patį žodį abiem spalvom pavadinti! Ir jiems daug sunkiau atpažinti spalvas. Jie neatpažįsta skirtingų atspalvių ir antraeilių spalvų. Jiems sunku tas spalvas apibūdinti. Dar kitos kalbos turi vos kelis žodžius skaičiams įvardyti. Kalbantieji tomis kalbomis nemoka gerai skaičiuoti. Taip pat yra kalbų, neskiriančių kairės nuo dešinės. Tomis kalbomis kalbantieji naudoja šiaurės, pietų, rytų ir vakarų sąvokas. Jie puikiai orientuojasi geografijoje. Tačiau nesupranta sąvokų dešinė ir kairė. Žinoma, mūsų mąstymui įtaką daro ne tik mūsų kalba. Aplinka bei kasdienybė irgi veikia mūsų mintis. Tad, kokį vaidmenį atlieka kalba? Ar ji riboja mūsų mintis? O gal mes turime žodžius tik tam, apie ką galvojame? Kas iš jų yra priežastis, o kas pasekmė? Visi šie klausimai tebėra neatsakyti. Smegenų tyrinėtojai ir lingvistai vis dar bando visa tai išsiaiškinti. Tačiau šis fenomenas veikia mus visus... Juk esame tai, ką sakome?!