Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaičiai   »   am ቁጥሮች

7 [septyni]

Skaičiai

Skaičiai

7 [ሰባት]

7 [sebati]

ቁጥሮች

[k’ut’irochi]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių amharų Žaisti Daugiau
Aš skaičiuoju: እኔ-እቆ-ራ--፦ እ- እ------ እ- እ-ጥ-ለ-፦ ---------- እኔ እቆጥራለው፦ 0
in--ik’ot-----ew-:- i-- i-------------- i-ē i-’-t-i-a-e-i-- ------------------- inē ik’ot’iralewi:-
vienas, du, trys አ-ድ፤ ሁለት-፤ሶስት አ--- ሁ-- ፤--- አ-ድ- ሁ-ት ፤-ስ- ------------- አንድ፤ ሁለት ፤ሶስት 0
ā--d----u-eti ;-o-iti ā----- h----- ;------ ā-i-i- h-l-t- ;-o-i-i --------------------- ānidi; huleti ;sositi
(Aš) skaičiuoju iki trijų. እ---ሶስት ----። እ-- ሶ-- ቆ---- እ-ከ ሶ-ት ቆ-ር-። ------------- እስከ ሶስት ቆጠርኩ። 0
is-----o--ti--’o---r--u. i---- s----- k---------- i-i-e s-s-t- k-o-’-r-k-. ------------------------ isike sositi k’ot’eriku.
(Aš) skaičiuoju toliau: እኔ-ተጨ-ሪ እቆ-ራ-ው፦ እ- ተ--- እ------ እ- ተ-ማ- እ-ጥ-ለ-፦ --------------- እኔ ተጨማሪ እቆጥራለው፦ 0
i-- t---’-ma-ī -k’-t’ir-le-i:- i-- t--------- i-------------- i-ē t-c-’-m-r- i-’-t-i-a-e-i-- ------------------------------ inē tech’emarī ik’ot’iralewi:-
keturi, penki, šeši አ-ት-፤ -ምስ--፤ --ስት አ-- ፤ አ--- ፤ ስ--- አ-ት ፤ አ-ስ- ፤ ስ-ስ- ----------------- አራት ፤ አምስት ፤ ስድስት 0
ā-a---- ā--si-i---si-is--i ā---- ; ā------ ; s------- ā-a-i ; ā-i-i-i ; s-d-s-t- -------------------------- ārati ; āmisiti ; sidisiti
septyni, aštuoni, devyni ሰ-- ፤---ንት ፤---ኝ ሰ-- ፤ ስ--- ፤ ዘ-- ሰ-ት ፤ ስ-ን- ፤ ዘ-ኝ ---------------- ሰባት ፤ ስምንት ፤ ዘጠኝ 0
s--a-i ; simi--t--; ze-’-n-i s----- ; s------- ; z------- s-b-t- ; s-m-n-t- ; z-t-e-y- ---------------------------- sebati ; siminiti ; zet’enyi
Aš skaičiuoju. እ- -ቆጥራለው። እ- እ------ እ- እ-ጥ-ለ-። ---------- እኔ እቆጥራለው። 0
i---i--o-’i-a-ew-. i-- i------------- i-ē i-’-t-i-a-e-i- ------------------ inē ik’ot’iralewi.
Tu skaičiuoji. አንተ-- ት---ለ-/ሪ--ሽ። አ---- ት----------- አ-ተ-ቺ ት-ጥ-ለ-/-ያ-ሽ- ------------------ አንተ/ቺ ትቆጥራለህ/ሪያለሽ። 0
ā-----ch- ---’o--i--l--i/-īy-le-h-. ā-------- t------------------------ ā-i-e-c-ī t-k-o-’-r-l-h-/-ī-a-e-h-. ----------------------------------- ānite/chī tik’ot’iralehi/rīyaleshi.
Jis skaičiuoja. እሱ -ቆ-ራል። እ- ይ----- እ- ይ-ጥ-ል- --------- እሱ ይቆጥራል። 0
i-u yi-’o-’irali. i-- y------------ i-u y-k-o-’-r-l-. ----------------- isu yik’ot’irali.
Vienas. Pirmas. አን--– -ንደኛ አ-- – አ--- አ-ድ – አ-ደ- ---------- አንድ – አንደኛ 0
āni-----ā---e--a ā---- – ā------- ā-i-i – ā-i-e-y- ---------------- ānidi – ānidenya
Du. Antras. ሁለት – --ተኛ ሁ-- – ሁ--- ሁ-ት – ሁ-ተ- ---------- ሁለት – ሁለተኛ 0
hu--t--- hu--tenya h----- – h-------- h-l-t- – h-l-t-n-a ------------------ huleti – huletenya
Trys. Trečias. ሶ-ት –---ተኛ ሶ-- – ሶ--- ሶ-ት – ሶ-ተ- ---------- ሶስት – ሶስተኛ 0
s--iti-– sos-----a s----- – s-------- s-s-t- – s-s-t-n-a ------------------ sositi – sositenya
Keturi. Ketvirtas. አራት - -ራ-ኛ አ-- – አ--- አ-ት – አ-ተ- ---------- አራት – አራተኛ 0
āra-i - ā--t-n-a ā---- – ā------- ā-a-i – ā-a-e-y- ---------------- ārati – āratenya
Penki. Penktas. አ----– ---ተኛ አ--- – አ---- አ-ስ- – አ-ስ-ኛ ------------ አምስት – አምስተኛ 0
ā-i---- –-āmis-----a ā------ – ā--------- ā-i-i-i – ā-i-i-e-y- -------------------- āmisiti – āmisitenya
Šeši. Šeštas. ስድ---–---ስተኛ ስ--- – ስ---- ስ-ስ- – ስ-ስ-ኛ ------------ ስድስት – ስድስተኛ 0
si-is-t- –-sid---t-n-a s------- – s---------- s-d-s-t- – s-d-s-t-n-a ---------------------- sidisiti – sidisitenya
Septyni. Septintas. ስ-ት --ስባተኛ ስ-- – ስ--- ስ-ት – ስ-ተ- ---------- ስባት – ስባተኛ 0
s--a-- – siba-en-a s----- – s-------- s-b-t- – s-b-t-n-a ------------------ sibati – sibatenya
Aštuoni. Aštuntas. ስምን--–-ስ---ኛ ስ--- – ስ---- ስ-ን- – ስ-ን-ኛ ------------ ስምንት – ስምንተኛ 0
s----it--– si-i-i--nya s------- – s---------- s-m-n-t- – s-m-n-t-n-a ---------------------- siminiti – siminitenya
Devyni. Devintas. ዘጠ- –-ዘጠ-ኛ ዘ-- – ዘ--- ዘ-ኝ – ዘ-ነ- ---------- ዘጠኝ – ዘጠነኛ 0
z-t’eny- - ----e-enya z------- – z--------- z-t-e-y- – z-t-e-e-y- --------------------- zet’enyi – zet’enenya

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Mintys ir kalba

Mūsų mintys priklauso nuo mūsų kalbos. Kai galvojame, „kalbamės“ su savimi. Todėl mūsų kalba daro įtaką mūsų supratimui. Ar galime, nepaisydami mūsų kalbų skirtumų, visi mąstyti vienodai? O gal mes taip pat skirtingai mąstome kaip ir kalbame? Kiekviena tauta turi savo žodyną. Kai kuriose kalbose trūksta tam tikrų žodžių. Yra tokių žmonių, kurie neskiria žalios nuo mėlynos. Todėl naudoja tą patį žodį abiem spalvom pavadinti! Ir jiems daug sunkiau atpažinti spalvas. Jie neatpažįsta skirtingų atspalvių ir antraeilių spalvų. Jiems sunku tas spalvas apibūdinti. Dar kitos kalbos turi vos kelis žodžius skaičiams įvardyti. Kalbantieji tomis kalbomis nemoka gerai skaičiuoti. Taip pat yra kalbų, neskiriančių kairės nuo dešinės. Tomis kalbomis kalbantieji naudoja šiaurės, pietų, rytų ir vakarų sąvokas. Jie puikiai orientuojasi geografijoje. Tačiau nesupranta sąvokų dešinė ir kairė. Žinoma, mūsų mąstymui įtaką daro ne tik mūsų kalba. Aplinka bei kasdienybė irgi veikia mūsų mintis. Tad, kokį vaidmenį atlieka kalba? Ar ji riboja mūsų mintis? O gal mes turime žodžius tik tam, apie ką galvojame? Kas iš jų yra priežastis, o kas pasekmė? Visi šie klausimai tebėra neatsakyti. Smegenų tyrinėtojai ir lingvistai vis dar bando visa tai išsiaiškinti. Tačiau šis fenomenas veikia mus visus... Juk esame tai, ką sakome?!