Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaičiai   »   em Numbers

7 [septyni]

Skaičiai

Skaičiai

7 [seven]

Numbers

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių anglų (US) Žaisti Daugiau
Aš skaičiuoju: I-cou-t: I c_____ I c-u-t- -------- I count: 0
vienas, du, trys o-e,-two, --ree o___ t___ t____ o-e- t-o- t-r-e --------------- one, two, three 0
(Aš) skaičiuoju iki trijų. I ----t ---t-r-e. I c____ t_ t_____ I c-u-t t- t-r-e- ----------------- I count to three. 0
(Aš) skaičiuoju toliau: I -ou-- ---t--r: I c____ f_______ I c-u-t f-r-h-r- ---------------- I count further: 0
keturi, penki, šeši four, --v-, s-x, f____ f____ s___ f-u-, f-v-, s-x- ---------------- four, five, six, 0
septyni, aštuoni, devyni s-v--, --g--, nine s_____ e_____ n___ s-v-n- e-g-t- n-n- ------------------ seven, eight, nine 0
Aš skaičiuoju. I--oun-. I c_____ I c-u-t- -------- I count. 0
Tu skaičiuoji. Yo--c--n-. Y__ c_____ Y-u c-u-t- ---------- You count. 0
Jis skaičiuoja. H--c-unts. H_ c______ H- c-u-t-. ---------- He counts. 0
Vienas. Pirmas. On------ -ir--. O___ T__ f_____ O-e- T-e f-r-t- --------------- One. The first. 0
Du. Antras. T----T---sec-n-. T___ T__ s______ T-o- T-e s-c-n-. ---------------- Two. The second. 0
Trys. Trečias. T---e. T-e-th-r-. T_____ T__ t_____ T-r-e- T-e t-i-d- ----------------- Three. The third. 0
Keturi. Ketvirtas. Four.-T-e-fo---h. F____ T__ f______ F-u-. T-e f-u-t-. ----------------- Four. The fourth. 0
Penki. Penktas. Fiv-. -he---fth. F____ T__ f_____ F-v-. T-e f-f-h- ---------------- Five. The fifth. 0
Šeši. Šeštas. Six.---- sixth. S___ T__ s_____ S-x- T-e s-x-h- --------------- Six. The sixth. 0
Septyni. Septintas. S-v-n. T-e---v-n-h. S_____ T__ s_______ S-v-n- T-e s-v-n-h- ------------------- Seven. The seventh. 0
Aštuoni. Aštuntas. Ei-h-.-Th----g--h. E_____ T__ e______ E-g-t- T-e e-g-t-. ------------------ Eight. The eighth. 0
Devyni. Devintas. N-ne- -he---nt-. N____ T__ n_____ N-n-. T-e n-n-h- ---------------- Nine. The ninth. 0

Mintys ir kalba

Mūsų mintys priklauso nuo mūsų kalbos. Kai galvojame, „kalbamės“ su savimi. Todėl mūsų kalba daro įtaką mūsų supratimui. Ar galime, nepaisydami mūsų kalbų skirtumų, visi mąstyti vienodai? O gal mes taip pat skirtingai mąstome kaip ir kalbame? Kiekviena tauta turi savo žodyną. Kai kuriose kalbose trūksta tam tikrų žodžių. Yra tokių žmonių, kurie neskiria žalios nuo mėlynos. Todėl naudoja tą patį žodį abiem spalvom pavadinti! Ir jiems daug sunkiau atpažinti spalvas. Jie neatpažįsta skirtingų atspalvių ir antraeilių spalvų. Jiems sunku tas spalvas apibūdinti. Dar kitos kalbos turi vos kelis žodžius skaičiams įvardyti. Kalbantieji tomis kalbomis nemoka gerai skaičiuoti. Taip pat yra kalbų, neskiriančių kairės nuo dešinės. Tomis kalbomis kalbantieji naudoja šiaurės, pietų, rytų ir vakarų sąvokas. Jie puikiai orientuojasi geografijoje. Tačiau nesupranta sąvokų dešinė ir kairė. Žinoma, mūsų mąstymui įtaką daro ne tik mūsų kalba. Aplinka bei kasdienybė irgi veikia mūsų mintis. Tad, kokį vaidmenį atlieka kalba? Ar ji riboja mūsų mintis? O gal mes turime žodžius tik tam, apie ką galvojame? Kas iš jų yra priežastis, o kas pasekmė? Visi šie klausimai tebėra neatsakyti. Smegenų tyrinėtojai ir lingvistai vis dar bando visa tai išsiaiškinti. Tačiau šis fenomenas veikia mus visus... Juk esame tai, ką sakome?!