Pasikalbėjimų knygelė

lt ką pagrįsti 2   »   es dar explicaciones 2

76 [septyniasdešimt šeši]

ką pagrįsti 2

ką pagrįsti 2

76 [setenta y seis]

dar explicaciones 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ispanų Žaisti Daugiau
Kodėl neatėjai? ¿-or-q---no --ni---? ¿--- q-- n- v------- ¿-o- q-é n- v-n-s-e- -------------------- ¿Por qué no viniste?
(Aš) sirgau. E-ta-- enfe--- /-a. E----- e------ /--- E-t-b- e-f-r-o /-a- ------------------- Estaba enfermo /-a.
(Aš) neatėjau, nes sirgau. N- fu---------es-a-- en-e-mo /--. N- f-- p----- e----- e------ /--- N- f-i p-r-u- e-t-b- e-f-r-o /-a- --------------------------------- No fui porque estaba enfermo /-a.
Kodėl ji neatėjo? ¿----q-é-n--v--o -e-l-)? ¿--- q-- n- v--- (------ ¿-o- q-é n- v-n- (-l-a-? ------------------------ ¿Por qué no vino (ella)?
Ji buvo pavargusi. E-t-b---a----a. E----- c------- E-t-b- c-n-a-a- --------------- Estaba cansada.
Ji neatėjo, nes buvo pavargusi. No-vino-p-r--e----a-- -a-s-da. N- v--- p----- e----- c------- N- v-n- p-r-u- e-t-b- c-n-a-a- ------------------------------ No vino porque estaba cansada.
Kodėl jis neatėjo? ¿Po----- n--ha-----do (él)? ¿--- q-- n- h- v----- (---- ¿-o- q-é n- h- v-n-d- (-l-? --------------------------- ¿Por qué no ha venido (él)?
Jis neturėjo noro / nenorėjo. No t-n-a-g----. N- t---- g----- N- t-n-a g-n-s- --------------- No tenía ganas.
Jis neatėjo, nes neturėjo noro / nenorėjo. No h--v----o--orqu--n- tení--gan-s. N- h- v----- p----- n- t---- g----- N- h- v-n-d- p-r-u- n- t-n-a g-n-s- ----------------------------------- No ha venido porque no tenía ganas.
Kodėl (jūs) neatėjote? ¿--- q----- ---éi--v---d- (--sot-os --a-)? ¿--- q-- n- h----- v----- (-------- /----- ¿-o- q-é n- h-b-i- v-n-d- (-o-o-r-s /-a-)- ------------------------------------------ ¿Por qué no habéis venido (vosotros /-as)?
Mūsų automobilis sugedęs. N-estro ---he e--- ---r---a--. N------ c---- e--- e---------- N-e-t-o c-c-e e-t- e-t-o-e-d-. ------------------------------ Nuestro coche está estropeado.
(Mes) neatėjome, nes mūsų automobilis sugedęs. No -e--s --n-d- -or--- nue-t-o-c-c-----tá -stro---d-. N- h---- v----- p----- n------ c---- e--- e---------- N- h-m-s v-n-d- p-r-u- n-e-t-o c-c-e e-t- e-t-o-e-d-. ----------------------------------------------------- No hemos venido porque nuestro coche está estropeado.
Kodėl žmonės neatėjo? ¿Por---é--- ha ven--- la g--t-? ¿--- q-- n- h- v----- l- g----- ¿-o- q-é n- h- v-n-d- l- g-n-e- ------------------------------- ¿Por qué no ha venido la gente?
Jie pavėlavo / nespėjo į traukinį. (----s--han p--d-do -l tr--. (------ h-- p------ e- t---- (-l-o-) h-n p-r-i-o e- t-e-. ---------------------------- (Ellos) han perdido el tren.
Jie neatėjo, nes pavėlavo į traukinį. No h------i-- porq-e--a---e--i-o----tre-. N- h-- v----- p----- h-- p------ e- t---- N- h-n v-n-d- p-r-u- h-n p-r-i-o e- t-e-. ----------------------------------------- No han venido porque han perdido el tren.
Kodėl (tu) neatėjai? ¿--r q---n---as --n-d-? ¿--- q-- n- h-- v------ ¿-o- q-é n- h-s v-n-d-? ----------------------- ¿Por qué no has venido?
Man neleido. No---de. N- p---- N- p-d-. -------- No pude.
(Aš) neatėjau, nes man neleido. No -- i-----r-u--n---ude. N- h- i-- p----- n- p---- N- h- i-o p-r-u- n- p-d-. ------------------------- No he ido porque no pude.

Amerikos indėnų kalbos

Amerikoje kalbama daugeliu skirtingų kalbų. Šiaurės Amerikoje pagrindinė kalba yra anglų. Pietų Amerikoje dominuoja ispanų ir portugalų. Visos šios kalbos į Ameriką atkeliavo iš Europos. Prieš kolonizaciją Amerikoje buvo kalbama kitomis kalbomis. Tos kalbos žinomos kaip Amerikos indėnų kalbos. Iki šiol jos nėra pakankamai ištyrinėtos. Tų kalbų įvairovė milžiniška. Manoma, kad Šiaurės Amerikoje gyvuoja apie 60 kalbų šeimų. Pietų Amerikoje jų gali būti net 150. Be to, egzistuoja ir daug izoliuotų kalbų. Visos tos kalbos yra labai skirtingos. Jos panašios vos keletu struktūrų. Dėl šios priežasties jas sunku suklasifikuoti. Jų skirtumus nulėmė Amerikos istorija. Amerika buvo kolonizuota keliais etapais. Pirmieji žmonės Ameriką pasiekė daugiau nei prieš 10 tūkst. metų. Kiekviena populiacija su savimi atsigabeno ir kalbą. Indėnų kalbos labiausiai primena Azijos kalbas. Senovės Amerikos kalbų situacija nėra visur vienoda. Daugelis indėnų kalbų vis dar yra naudojamos Pietų Amerikoje. Tokios kalbos kaip gvarani ar kečua turi milijonus aktyvių gimtakalbių. Dauguma Šiaurės Amerikoje naudotų kalbų beveik išnyko. Šiaurės Amerikos indėnų kultūra ilgą laiką buvo labai engiama. Dėl šios priežasties nyko jų kalbos. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius susidomėjimas jomis išaugo. Sukurta daug programų, skirtų puoselėti ir saugoti šias kalbas. Tad jos vis dėlto dar gali turėti ateitį…