Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaičiai   »   ar ‫الأعداد‬

7 [septyni]

Skaičiai

Skaičiai

‫7 [سبعة]‬

7 [sbe]

‫الأعداد‬

[al'aedad]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių arabų Žaisti Daugiau
Aš skaičiuoju: ‫--ا أ-د:‬ ‫أنا أعد:‬ ‫-ن- أ-د-‬ ---------- ‫أنا أعد:‬ 0
a-a---eda: ana 'aeda: a-a '-e-a- ---------- ana 'aeda:
vienas, du, trys ‫-ا-د- ا--ا-- -لاث-‬ ‫واحد، اثنان، ثلاثة‬ ‫-ا-د- ا-ن-ن- ث-ا-ة- -------------------- ‫واحد، اثنان، ثلاثة‬ 0
w-hd, athna-, t--a-ht wahd, athnan, thlatht w-h-, a-h-a-, t-l-t-t --------------------- wahd, athnan, thlatht
(Aš) skaičiuoju iki trijų. ‫------د حتى-ث-----‬ ‫أنا أعد حتى ثلاثة.‬ ‫-ن- أ-د ح-ى ث-ا-ة-‬ -------------------- ‫أنا أعد حتى ثلاثة.‬ 0
a-a----e--u-hat-- thal-th. anaa 'aeadu hataa thalath. a-a- '-e-d- h-t-a t-a-a-h- -------------------------- anaa 'aeadu hataa thalath.
(Aš) skaičiuoju toliau: ‫-- -ت-------د:‬ ‫أن أتابع العد:‬ ‫-ن أ-ا-ع ا-ع-:- ---------------- ‫أن أتابع العد:‬ 0
a-a -u--------e-d: ana 'utabie alead: a-a '-t-b-e a-e-d- ------------------ ana 'utabie alead:
keturi, penki, šeši ‫-رب-ة، خ-س-،-س--‬ ‫أربعة، خمسة، ستة‬ ‫-ر-ع-، خ-س-، س-ة- ------------------ ‫أربعة، خمسة، ستة‬ 0
ar-et,--h---,-s-t arbet, khmst, stt a-b-t- k-m-t- s-t ----------------- arbet, khmst, stt
septyni, aštuoni, devyni ‫سبعة، ث-ان-ة، -س-ة‬ ‫سبعة، ثمانية، تسعة‬ ‫-ب-ة- ث-ا-ي-، ت-ع-‬ -------------------- ‫سبعة، ثمانية، تسعة‬ 0
s-i-------ham-niat, ts-t sbieata, thamaniat, tset s-i-a-a- t-a-a-i-t- t-e- ------------------------ sbieata, thamaniat, tset
Aš skaičiuoju. ‫أ-ا أ---‬ ‫أنا أعد.‬ ‫-ن- أ-د-‬ ---------- ‫أنا أعد.‬ 0
a-a- --e-. anaa 'aed. a-a- '-e-. ---------- anaa 'aed.
Tu skaičiuoji. ‫أن-َ ت-د /--ن-----دي--‬ ‫أنت- تعد / أنت- تعدين.‬ ‫-ن-َ ت-د / أ-ت- ت-د-ن-‬ ------------------------ ‫أنتَ تعد / أنتِ تعدين.‬ 0
ant-t--a-- / -nt --e-in-. ant tueadu / ant taedina. a-t t-e-d- / a-t t-e-i-a- ------------------------- ant tueadu / ant taedina.
Jis skaičiuoja. ‫-------‬ ‫هو يعد.‬ ‫-و ي-د-‬ --------- ‫هو يعد.‬ 0
h-----. hw yed. h- y-d- ------- hw yed.
Vienas. Pirmas. ‫-ا----/---أول-‬ ‫واحد. / الأول.‬ ‫-ا-د- / ا-أ-ل-‬ ---------------- ‫واحد. / الأول.‬ 0
wa----.-/ -l'---a. waahda. / al'awla. w-a-d-. / a-'-w-a- ------------------ waahda. / al'awla.
Du. Antras. ‫اث----- ال--ني-‬ ‫اثنان / الثاني.‬ ‫-ث-ا- / ا-ث-ن-.- ----------------- ‫اثنان / الثاني.‬ 0
a--nan - a-th-an--. athnan / althaania. a-h-a- / a-t-a-n-a- ------------------- athnan / althaania.
Trys. Trečias. ‫-لا-ة--ا-ثالث-‬ ‫ثلاثة/ الثالث.‬ ‫-ل-ث-/ ا-ث-ل-.- ---------------- ‫ثلاثة/ الثالث.‬ 0
t-l-that----lthaa---. thlathata/ althaalth. t-l-t-a-a- a-t-a-l-h- --------------------- thlathata/ althaalth.
Keturi. Ketvirtas. ‫أ---ة-/ ال-اب--‬ ‫أربعة / الرابع.‬ ‫-ر-ع- / ا-ر-ب-.- ----------------- ‫أربعة / الرابع.‬ 0
ar--e-t-/ -l-a----. aribeat / alraabie. a-i-e-t / a-r-a-i-. ------------------- aribeat / alraabie.
Penki. Penktas. ‫---- --ا-خا--.‬ ‫خمسة / الخامس.‬ ‫-م-ة / ا-خ-م-.- ---------------- ‫خمسة / الخامس.‬ 0
k---sat-/ -l-h-m-a. khmisat / alkhamsa. k-m-s-t / a-k-a-s-. ------------------- khmisat / alkhamsa.
Šeši. Šeštas. ‫ستة- -لس-دس-‬ ‫ستة/ السادس.‬ ‫-ت-/ ا-س-د-.- -------------- ‫ستة/ السادس.‬ 0
s-a--- ---a-dis. stata/ alsaadis. s-a-a- a-s-a-i-. ---------------- stata/ alsaadis.
Septyni. Septintas. ‫-ب--- --سابع.‬ ‫سبعة/ السابع.‬ ‫-ب-ة- ا-س-ب-.- --------------- ‫سبعة/ السابع.‬ 0
sbieata/ a--a-b--. sbieata/ alsaabie. s-i-a-a- a-s-a-i-. ------------------ sbieata/ alsaabie.
Aštuoni. Aštuntas. ‫ث---ية/ -----ن-‬ ‫ثمانية/ الثامن.‬ ‫-م-ن-ة- ا-ث-م-.- ----------------- ‫ثمانية/ الثامن.‬ 0
th-an--t-- a-----mn. thmaniata/ althaamn. t-m-n-a-a- a-t-a-m-. -------------------- thmaniata/ althaamn.
Devyni. Devintas. ‫تس-ة---ل--سع-‬ ‫تسعة/ التاسع.‬ ‫-س-ة- ا-ت-س-.- --------------- ‫تسعة/ التاسع.‬ 0
tsie-ta/ altaa-ie. tsieata/ altaasie. t-i-a-a- a-t-a-i-. ------------------ tsieata/ altaasie.

Mintys ir kalba

Mūsų mintys priklauso nuo mūsų kalbos. Kai galvojame, „kalbamės“ su savimi. Todėl mūsų kalba daro įtaką mūsų supratimui. Ar galime, nepaisydami mūsų kalbų skirtumų, visi mąstyti vienodai? O gal mes taip pat skirtingai mąstome kaip ir kalbame? Kiekviena tauta turi savo žodyną. Kai kuriose kalbose trūksta tam tikrų žodžių. Yra tokių žmonių, kurie neskiria žalios nuo mėlynos. Todėl naudoja tą patį žodį abiem spalvom pavadinti! Ir jiems daug sunkiau atpažinti spalvas. Jie neatpažįsta skirtingų atspalvių ir antraeilių spalvų. Jiems sunku tas spalvas apibūdinti. Dar kitos kalbos turi vos kelis žodžius skaičiams įvardyti. Kalbantieji tomis kalbomis nemoka gerai skaičiuoti. Taip pat yra kalbų, neskiriančių kairės nuo dešinės. Tomis kalbomis kalbantieji naudoja šiaurės, pietų, rytų ir vakarų sąvokas. Jie puikiai orientuojasi geografijoje. Tačiau nesupranta sąvokų dešinė ir kairė. Žinoma, mūsų mąstymui įtaką daro ne tik mūsų kalba. Aplinka bei kasdienybė irgi veikia mūsų mintis. Tad, kokį vaidmenį atlieka kalba? Ar ji riboja mūsų mintis? O gal mes turime žodžius tik tam, apie ką galvojame? Kas iš jų yra priežastis, o kas pasekmė? Visi šie klausimai tebėra neatsakyti. Smegenų tyrinėtojai ir lingvistai vis dar bando visa tai išsiaiškinti. Tačiau šis fenomenas veikia mus visus... Juk esame tai, ką sakome?!