Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaičiai   »   he ‫מספרים‬

7 [septyni]

Skaičiai

Skaičiai

‫7 [שבע]‬

7 [sheva]

‫מספרים‬

[misparim]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių hebrajų Žaisti Daugiau
Aš skaičiuoju: ‫אני----ר-/ ת-‬ ‫אני סופר / ת׃‬ ‫-נ- ס-פ- / ת-‬ --------------- ‫אני סופר / ת׃‬ 0
an---of----o-eret: ani sofer/soferet: a-i s-f-r-s-f-r-t- ------------------ ani sofer/soferet:
vienas, du, trys ‫א-ת--שת--, של--‬ ‫אחת, שתים, שלוש‬ ‫-ח-, ש-י-, ש-ו-‬ ----------------- ‫אחת, שתים, שלוש‬ 0
a-at- --ta-m,-shal--h axat, shtaim, shalosh a-a-, s-t-i-, s-a-o-h --------------------- axat, shtaim, shalosh
(Aš) skaičiuoju iki trijų. ‫אנ- ---ר-/-ת--- -לוש.‬ ‫אני סופר / ת עד שלוש.‬ ‫-נ- ס-פ- / ת ע- ש-ו-.- ----------------------- ‫אני סופר / ת עד שלוש.‬ 0
a------------e--t a- sha-o-h. ani sofer/soferet ad shalosh. a-i s-f-r-s-f-r-t a- s-a-o-h- ----------------------------- ani sofer/soferet ad shalosh.
(Aš) skaičiuoju toliau: ‫--י---שי---------ו-׃‬ ‫אני ממשיך / ה לספור׃‬ ‫-נ- מ-ש-ך / ה ל-פ-ר-‬ ---------------------- ‫אני ממשיך / ה לספור׃‬ 0
a----am---k---a-shi-hah-li-por: ani mamshikh/mamshikhah lispor: a-i m-m-h-k-/-a-s-i-h-h l-s-o-: ------------------------------- ani mamshikh/mamshikhah lispor:
keturi, penki, šeši ‫א--ע, חמש--ש-- ‬ ‫ארבע, חמש, שש, ‬ ‫-ר-ע- ח-ש- ש-, ‬ ----------------- ‫ארבע, חמש, שש, ‬ 0
a--a, --me--- sh-sh arba, xamesh, shesh a-b-, x-m-s-, s-e-h ------------------- arba, xamesh, shesh
septyni, aštuoni, devyni ‫--ע, שמ-נה---ש-‬ ‫שבע, שמונה, תשע‬ ‫-ב-, ש-ו-ה- ת-ע- ----------------- ‫שבע, שמונה, תשע‬ 0
she-a, s-m-ne-------a sheva, shmoneh, tesha s-e-a- s-m-n-h- t-s-a --------------------- sheva, shmoneh, tesha
Aš skaičiuoju. ‫--- סו-- - ת.‬ ‫אני סופר / ת.‬ ‫-נ- ס-פ- / ת-‬ --------------- ‫אני סופר / ת.‬ 0
an- sof--/--f--et. ani sofer/soferet. a-i s-f-r-s-f-r-t- ------------------ ani sofer/soferet.
Tu skaičiuoji. ‫א- - - ס--- --ת-‬ ‫את / ה סופר / ת.‬ ‫-ת / ה ס-פ- / ת-‬ ------------------ ‫את / ה סופר / ת.‬ 0
a-ah-a- s----/so--r--. atah/at sofer/soferet. a-a-/-t s-f-r-s-f-r-t- ---------------------- atah/at sofer/soferet.
Jis skaičiuoja. ‫ה-- ס----‬ ‫הוא סופר.‬ ‫-ו- ס-פ-.- ----------- ‫הוא סופר.‬ 0
h---o---. hu sofer. h- s-f-r- --------- hu sofer.
Vienas. Pirmas. ‫א-ת.---א---.‬ ‫אחת. הראשון.‬ ‫-ח-. ה-א-ו-.- -------------- ‫אחת. הראשון.‬ 0
ax-----a------n. axat. hari'shon. a-a-. h-r-'-h-n- ---------------- axat. hari'shon.
Du. Antras. ‫-ת---- -שנ--‬ ‫שתיים. השני.‬ ‫-ת-י-. ה-נ-.- -------------- ‫שתיים. השני.‬ 0
s-tai-------e-i. shtaim. hasheni. s-t-i-. h-s-e-i- ---------------- shtaim. hasheni.
Trys. Trečias. ‫של-ש- השלישי.‬ ‫שלוש. השלישי.‬ ‫-ל-ש- ה-ל-ש-.- --------------- ‫שלוש. השלישי.‬ 0
s-al--h-----hli-h-. shalosh. hashlishi. s-a-o-h- h-s-l-s-i- ------------------- shalosh. hashlishi.
Keturi. Ketvirtas. ‫ארבע.---ב-ע-.‬ ‫ארבע. הרביעי.‬ ‫-ר-ע- ה-ב-ע-.- --------------- ‫ארבע. הרביעי.‬ 0
ar-----are---i. arba. harevi'i. a-b-. h-r-v-'-. --------------- arba. harevi'i.
Penki. Penktas. ‫חמ-. ה------‬ ‫חמש. החמישי.‬ ‫-מ-. ה-מ-ש-.- -------------- ‫חמש. החמישי.‬ 0
x---s-- haxami-hi. xamesh. haxamishi. x-m-s-. h-x-m-s-i- ------------------ xamesh. haxamishi.
Šeši. Šeštas. ‫ש-.-ה--שי.‬ ‫שש. השישי.‬ ‫-ש- ה-י-י-‬ ------------ ‫שש. השישי.‬ 0
s-es-----s--s--. shesh. hashishi. s-e-h- h-s-i-h-. ---------------- shesh. hashishi.
Septyni. Septintas. ‫--ע.-הש--עי-‬ ‫שבע. השביעי.‬ ‫-ב-. ה-ב-ע-.- -------------- ‫שבע. השביעי.‬ 0
sh-va- ----vi--. sheva. hashvi'i. s-e-a- h-s-v-'-. ---------------- sheva. hashvi'i.
Aštuoni. Aštuntas. ‫שמונה. ----נ-.‬ ‫שמונה. השמיני.‬ ‫-מ-נ-. ה-מ-נ-.- ---------------- ‫שמונה. השמיני.‬ 0
sh--n-h- ha-h-i--. shmoneh. hashmini. s-m-n-h- h-s-m-n-. ------------------ shmoneh. hashmini.
Devyni. Devintas. ‫-שע--הת--ע--‬ ‫תשע. התשיעי.‬ ‫-ש-. ה-ש-ע-.- -------------- ‫תשע. התשיעי.‬ 0
t-s-a.--a-sh-'i. tesha. hatshi'i. t-s-a- h-t-h-'-. ---------------- tesha. hatshi'i.

Mintys ir kalba

Mūsų mintys priklauso nuo mūsų kalbos. Kai galvojame, „kalbamės“ su savimi. Todėl mūsų kalba daro įtaką mūsų supratimui. Ar galime, nepaisydami mūsų kalbų skirtumų, visi mąstyti vienodai? O gal mes taip pat skirtingai mąstome kaip ir kalbame? Kiekviena tauta turi savo žodyną. Kai kuriose kalbose trūksta tam tikrų žodžių. Yra tokių žmonių, kurie neskiria žalios nuo mėlynos. Todėl naudoja tą patį žodį abiem spalvom pavadinti! Ir jiems daug sunkiau atpažinti spalvas. Jie neatpažįsta skirtingų atspalvių ir antraeilių spalvų. Jiems sunku tas spalvas apibūdinti. Dar kitos kalbos turi vos kelis žodžius skaičiams įvardyti. Kalbantieji tomis kalbomis nemoka gerai skaičiuoti. Taip pat yra kalbų, neskiriančių kairės nuo dešinės. Tomis kalbomis kalbantieji naudoja šiaurės, pietų, rytų ir vakarų sąvokas. Jie puikiai orientuojasi geografijoje. Tačiau nesupranta sąvokų dešinė ir kairė. Žinoma, mūsų mąstymui įtaką daro ne tik mūsų kalba. Aplinka bei kasdienybė irgi veikia mūsų mintis. Tad, kokį vaidmenį atlieka kalba? Ar ji riboja mūsų mintis? O gal mes turime žodžius tik tam, apie ką galvojame? Kas iš jų yra priežastis, o kas pasekmė? Visi šie klausimai tebėra neatsakyti. Smegenų tyrinėtojai ir lingvistai vis dar bando visa tai išsiaiškinti. Tačiau šis fenomenas veikia mus visus... Juk esame tai, ką sakome?!