Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   es querer algo

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [setenta]

querer algo

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ispanų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? ¿Que-r-a (-st--) -u---? ¿------- (------ f----- ¿-u-r-í- (-s-e-) f-m-r- ----------------------- ¿Querría (usted) fumar?
Ar norėtumėte šokti? ¿-uerría-(-s-ed) b-i-a-? ¿------- (------ b------ ¿-u-r-í- (-s-e-) b-i-a-? ------------------------ ¿Querría (usted) bailar?
Ar norėtumėte pasivaikščioti? ¿Qu-rr------te-) pa--ar? ¿------- (------ p------ ¿-u-r-í- (-s-e-) p-s-a-? ------------------------ ¿Querría (usted) pasear?
(Aš) norėčiau rūkyti. (Yo-----rría -umar. (--- q------ f----- (-o- q-e-r-a f-m-r- ------------------- (Yo) querría fumar.
Ar norėtum cigaretės? ¿---rrías-u- ---a-----o? ¿-------- u- c---------- ¿-u-r-í-s u- c-g-r-i-l-? ------------------------ ¿Querrías un cigarrillo?
Jis norėtų ugnies. (É-- q---r-- -- -ncended--. (--- q------ u- e---------- (-l- q-e-r-a u- e-c-n-e-o-. --------------------------- (Él) querría un encendedor.
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. (-----u-r-ía-be-er-a-go. (--- q------ b---- a---- (-o- q-e-r-a b-b-r a-g-. ------------------------ (Yo) querría beber algo.
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Quer----comer---g-. Q------ c---- a---- Q-e-r-a c-m-r a-g-. ------------------- Querría comer algo.
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Q-----a-desca---r -- poc-. Q------ d-------- u- p---- Q-e-r-a d-s-a-s-r u- p-c-. -------------------------- Querría descansar un poco.
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Qu-r-í--p-e-u-t-----al-o. Q------ p---------- a---- Q-e-r-a p-e-u-t-r-e a-g-. ------------------------- Querría preguntarle algo.
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Querr-----dir-------. Q------ p------ a---- Q-e-r-a p-d-r-e a-g-. --------------------- Querría pedirle algo.
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Q--r-ía i-vit--l-----l- a --go. Q------ i-------- / --- a a---- Q-e-r-a i-v-t-r-e / --a a a-g-. ------------------------------- Querría invitarle / -la a algo.
Prašau, ko norėtumėte? ¿Qu--quer-í- - ---e-? ¿--- q------ / d----- ¿-u- q-e-r-a / d-s-a- --------------------- ¿Qué querría / desea?
Ar norėtumėte puodelio kavos? ¿--e-rí- -----d) ---c-fé? ¿------- (------ u- c---- ¿-u-r-í- (-s-e-) u- c-f-? ------------------------- ¿Querría (usted) un café?
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? ¿-------e-e un -é? ¿- p------- u- t-- ¿- p-e-i-r- u- t-? ------------------ ¿O prefiere un té?
(Mes) norėtume važiuoti namo. Q---r---os ir-o--- c--a. Q--------- i---- a c---- Q-e-r-a-o- i-n-s a c-s-. ------------------------ Querríamos irnos a casa.
Ar norėtumėte važiuoti taksi? ¿-uerrí--s u-----i? ¿--------- u- t---- ¿-u-r-í-i- u- t-x-? ------------------- ¿Querríais un taxi?
Jie norėtų paskambinti. (E-l-s-- el-------e---a--l-am---p-r-te--f---. (----- / e----- q------- l----- p-- t-------- (-l-o- / e-l-s- q-e-r-a- l-a-a- p-r t-l-f-n-. --------------------------------------------- (Ellos / ellas) querrían llamar por teléfono.

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.