Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaičiai   »   sr Бројеви

7 [septyni]

Skaičiai

Skaičiai

7 [седам]

7 [sedam]

Бројеви

[Brojevi]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių serbų Žaisti Daugiau
Aš skaičiuoju: Ј--б----м: Ј- б------ Ј- б-о-и-: ---------- Ја бројим: 0
J- -ro-im: J- b------ J- b-o-i-: ---------- Ja brojim:
vienas, du, trys је---- д-а- т-и ј----- д--- т-- ј-д-н- д-а- т-и --------------- један, два, три 0
jed--- -v-,-tri j----- d--- t-- j-d-n- d-a- t-i --------------- jedan, dva, tri
(Aš) skaičiuoju iki trijų. Ј- бр-јим--о-тр-. Ј- б----- д- т--- Ј- б-о-и- д- т-и- ----------------- Ја бројим до три. 0
Ja --o--- d---ri. J- b----- d- t--- J- b-o-i- d- t-i- ----------------- Ja brojim do tri.
(Aš) skaičiuoju toliau: Ја ---јим-----: Ј- б----- д---- Ј- б-о-и- д-љ-: --------------- Ја бројим даље: 0
Ja b--ji-----je: J- b----- d----- J- b-o-i- d-l-e- ---------------- Ja brojim dalje:
keturi, penki, šeši ч---ри,----- --с-, ч------ п--- ш---- ч-т-р-, п-т- ш-с-, ------------------ четири, пет, шест, 0
č-t-r------- ---t, č------ p--- š---- č-t-r-, p-t- š-s-, ------------------ četiri, pet, šest,
septyni, aštuoni, devyni се--м, оса---де-ет с----- о---- д---- с-д-м- о-а-, д-в-т ------------------ седам, осам, девет 0
s-d-m, o--m, -e-et s----- o---- d---- s-d-m- o-a-, d-v-t ------------------ sedam, osam, devet
Aš skaičiuoju. Ја б----м. Ј- б------ Ј- б-о-и-. ---------- Ја бројим. 0
J- b-o-i-. J- b------ J- b-o-i-. ---------- Ja brojim.
Tu skaičiuoji. Ти-бро--ш. Т- б------ Т- б-о-и-. ---------- Ти бројиш. 0
Ti br-j-š. T- b------ T- b-o-i-. ---------- Ti brojiš.
Jis skaičiuoja. О----ој-. О- б----- О- б-о-и- --------- Он броји. 0
On-----i. O- b----- O- b-o-i- --------- On broji.
Vienas. Pirmas. Ј-д-н. Пр--. Ј----- П---- Ј-д-н- П-в-. ------------ Један. Први. 0
Jeda-- --v-. J----- P---- J-d-n- P-v-. ------------ Jedan. Prvi.
Du. Antras. Д-а. Дру-и. Д--- Д----- Д-а- Д-у-и- ----------- Два. Други. 0
Dv-. D---i. D--- D----- D-a- D-u-i- ----------- Dva. Drugi.
Trys. Trečias. Т--.-Т-е-и. Т--- Т----- Т-и- Т-е-и- ----------- Три. Трећи. 0
T--- ---c--. T--- T------ T-i- T-e-́-. ------------ Tri. Treći.
Keturi. Ketvirtas. Ч----и--Ч-т---и. Ч------ Ч------- Ч-т-р-. Ч-т-р-и- ---------------- Четири. Четврти. 0
Č---r-- Č----t-. Č------ Č------- Č-t-r-. Č-t-r-i- ---------------- Četiri. Četvrti.
Penki. Penktas. Пет---ети. П--- П---- П-т- П-т-. ---------- Пет. Пети. 0
Pe-. P-t-. P--- P---- P-t- P-t-. ---------- Pet. Peti.
Šeši. Šeštas. Ше--- Шес--. Ш---- Ш----- Ш-с-. Ш-с-и- ------------ Шест. Шести. 0
Š-s---Še-ti. Š---- Š----- Š-s-. Š-s-i- ------------ Šest. Šesti.
Septyni. Septintas. С--а---Се-м-. С----- С----- С-д-м- С-д-и- ------------- Седам. Седми. 0
Se-a-- Sedm-. S----- S----- S-d-m- S-d-i- ------------- Sedam. Sedmi.
Aštuoni. Aštuntas. О-а-. Ос--. О---- О---- О-а-. О-м-. ----------- Осам. Осми. 0
O-a-- ----. O---- O---- O-a-. O-m-. ----------- Osam. Osmi.
Devyni. Devintas. Де-----Д---т-. Д----- Д------ Д-в-т- Д-в-т-. -------------- Девет. Девети. 0
D--e-.-D--et-. D----- D------ D-v-t- D-v-t-. -------------- Devet. Deveti.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Mintys ir kalba

Mūsų mintys priklauso nuo mūsų kalbos. Kai galvojame, „kalbamės“ su savimi. Todėl mūsų kalba daro įtaką mūsų supratimui. Ar galime, nepaisydami mūsų kalbų skirtumų, visi mąstyti vienodai? O gal mes taip pat skirtingai mąstome kaip ir kalbame? Kiekviena tauta turi savo žodyną. Kai kuriose kalbose trūksta tam tikrų žodžių. Yra tokių žmonių, kurie neskiria žalios nuo mėlynos. Todėl naudoja tą patį žodį abiem spalvom pavadinti! Ir jiems daug sunkiau atpažinti spalvas. Jie neatpažįsta skirtingų atspalvių ir antraeilių spalvų. Jiems sunku tas spalvas apibūdinti. Dar kitos kalbos turi vos kelis žodžius skaičiams įvardyti. Kalbantieji tomis kalbomis nemoka gerai skaičiuoti. Taip pat yra kalbų, neskiriančių kairės nuo dešinės. Tomis kalbomis kalbantieji naudoja šiaurės, pietų, rytų ir vakarų sąvokas. Jie puikiai orientuojasi geografijoje. Tačiau nesupranta sąvokų dešinė ir kairė. Žinoma, mūsų mąstymui įtaką daro ne tik mūsų kalba. Aplinka bei kasdienybė irgi veikia mūsų mintis. Tad, kokį vaidmenį atlieka kalba? Ar ji riboja mūsų mintis? O gal mes turime žodžius tik tam, apie ką galvojame? Kas iš jų yra priežastis, o kas pasekmė? Visi šie klausimai tebėra neatsakyti. Smegenų tyrinėtojai ir lingvistai vis dar bando visa tai išsiaiškinti. Tačiau šis fenomenas veikia mus visus... Juk esame tai, ką sakome?!