Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   af om van iets te hou

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [sewentig]

om van iets te hou

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių afrikanų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? W---u r---? W-- u r---- W-l u r-o-? ----------- Wil u rook? 0
Ar norėtumėte šokti? Wil---dans? W-- u d---- W-l u d-n-? ----------- Wil u dans? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Wil u----n st-p? W-- u g--- s---- W-l u g-a- s-a-? ---------------- Wil u gaan stap? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. Ek --l g--ag-ro--. E- w-- g---- r---- E- w-l g-a-g r-o-. ------------------ Ek wil graag rook. 0
Ar norėtum cigaretės? Wi- jy ’n-si----t-hê? W-- j- ’- s------ h-- W-l j- ’- s-g-r-t h-? --------------------- Wil jy ’n sigaret hê? 0
Jis norėtų ugnies. H--s-e--’- vuurho--jie - aan---ker. H- s--- ’- v---------- / a--------- H- s-e- ’- v-u-h-u-j-e / a-n-t-k-r- ----------------------------------- Hy soek ’n vuurhoutjie / aansteker. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. E---i- --aag-i-ts dri--. E- w-- g---- i--- d----- E- w-l g-a-g i-t- d-i-k- ------------------------ Ek wil graag iets drink. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Ek w-l-graag --ts e-t. E- w-- g---- i--- e--- E- w-l g-a-g i-t- e-t- ---------------------- Ek wil graag iets eet. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Ek--il--ra-g ----j----ntsp-n. E- w-- g---- b------ o------- E- w-l g-a-g b-e-j-e o-t-p-n- ----------------------------- Ek wil graag bietjie ontspan. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Ek -i- --g-a-g-i----v-a. E- w-- u g---- i--- v--- E- w-l u g-a-g i-t- v-a- ------------------------ Ek wil u graag iets vra. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Ek-w-----gra-g--ir-i-t- -r-. E- w-- u g---- v-- i--- v--- E- w-l u g-a-g v-r i-t- v-a- ---------------------------- Ek wil u graag vir iets vra. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. E--wi--u graag--- --ts--itno--. E- w-- u g---- n- i--- u------- E- w-l u g-a-g n- i-t- u-t-o-i- ------------------------------- Ek wil u graag na iets uitnooi. 0
Prašau, ko norėtumėte? Wat --l-- h-? W-- w-- u h-- W-t w-l u h-? ------------- Wat wil u hê? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? Wi- - ko-----hê? W-- u k----- h-- W-l u k-f-i- h-? ---------------- Wil u koffie hê? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? Of---l-u--iew-r --- --? O- w-- u l----- t-- h-- O- w-l u l-e-e- t-e h-? ----------------------- Of wil u liewer tee hê? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. Ons--il-h-i----e r-. O-- w-- h--- t-- r-- O-s w-l h-i- t-e r-. -------------------- Ons wil huis toe ry. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? So-- j-l-- ’n-taxi? S--- j---- ’- t---- S-e- j-l-e ’- t-x-? ------------------- Soek julle ’n taxi? 0
Jie norėtų paskambinti. H---e ----g-aag -- --r--- ma-k. H---- w-- g---- ’- o----- m---- H-l-e w-l g-a-g ’- o-r-e- m-a-. ------------------------------- Hulle wil graag ’n oproep maak. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.