Pasikalbėjimų knygelė

lt Vaisiai ir maisto produktai   »   af Vrugte en kos / voedsel

15 [penkiolika]

Vaisiai ir maisto produktai

Vaisiai ir maisto produktai

15 [vyftien]

Vrugte en kos / voedsel

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių afrikanų Žaisti Daugiau
(Aš) turiu braškę. E- het ’--a-rbei. E- h-- ’- a------ E- h-t ’- a-r-e-. ----------------- Ek het ’n aarbei. 0
(Aš) turiu kivį ir melioną. E- het ---k-wivr-------n s-an-pe-. E- h-- ’- k------- e- ’- s-------- E- h-t ’- k-w-v-u- e- ’- s-a-s-e-. ---------------------------------- Ek het ’n kiwivrug en ’n spanspek. 0
(Aš) turiu apelsiną ir greipfrutą. E- --t--n le-oen e--’--p-melo. E- h-- ’- l----- e- ’- p------ E- h-t ’- l-m-e- e- ’- p-m-l-. ------------------------------ Ek het ’n lemoen en ’n pomelo. 0
(Aš) turiu obuolį ir mangą. E---et-----p-e--e- -n ---el-e-s-e /-m-n--. E- h-- ’- a---- e- ’- v---------- / m----- E- h-t ’- a-p-l e- ’- v-s-l-e-s-e / m-n-o- ------------------------------------------ Ek het ’n appel en ’n veselperske / mango. 0
(Aš) turiu bananą ir ananasą. Ek ----’n -i-s-ng----’- pyn----l. E- h-- ’- p------ e- ’- p-------- E- h-t ’- p-e-a-g e- ’- p-n-p-e-. --------------------------------- Ek het ’n piesang en ’n pynappel. 0
(Aš) darau vaisių salotas. Ek--aa---n----gt--laa-. E- m--- ’- v----------- E- m-a- ’- v-u-t-s-a-i- ----------------------- Ek maak ’n vrugteslaai. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną. Ek e-t--oo--e-b---d. E- e-- r------------ E- e-t r-o-t-r-r-o-. -------------------- Ek eet roosterbrood. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną su sviestu. E--ee- rooste-b---d m-t b--t-r. E- e-- r----------- m-- b------ E- e-t r-o-t-r-r-o- m-t b-t-e-. ------------------------------- Ek eet roosterbrood met botter. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną su sviestu ir uogiene. E- e-t--oo-ter-r--d-met --tte--e- --nfyt. E- e-- r----------- m-- b----- e- k------ E- e-t r-o-t-r-r-o- m-t b-t-e- e- k-n-y-. ----------------------------------------- Ek eet roosterbrood met botter en konfyt. 0
(Aš) valgau sumuštinį. E- -et ’n t---roodjie. E- e-- ’- t----------- E- e-t ’- t-e-r-o-j-e- ---------------------- Ek eet ’n toebroodjie. 0
(Aš) valgau sumuštinį su margarinu. E- --t ’- t-----od--e --t----ga--e-. E- e-- ’- t---------- m-- m--------- E- e-t ’- t-e-r-o-j-e m-t m-r-a-i-n- ------------------------------------ Ek eet ’n toebroodjie met margarien. 0
(Aš) valgau sumuštinį su margarinu ir pomidoru. E--e-t ’- toe---o-j-e-met m---a---- e- tama--e. E- e-- ’- t---------- m-- m-------- e- t------- E- e-t ’- t-e-r-o-j-e m-t m-r-a-i-n e- t-m-t-e- ----------------------------------------------- Ek eet ’n toebroodjie met margarien en tamatie. 0
Mums reikia duonos ir ryžių. O-- --t br-o- -n-r----odi-. O-- h-- b---- e- r-- n----- O-s h-t b-o-d e- r-s n-d-g- --------------------------- Ons het brood en rys nodig. 0
Mums reikia žuvies ir bifštekso. On- h-- v-s -- b--fs-uk / stea------g. O-- h-- v-- e- b------- / s---- n----- O-s h-t v-s e- b-e-s-u- / s-e-k n-d-g- -------------------------------------- Ons het vis en biefstuk / steak nodig. 0
Mums reikia picos ir spagečių. On--het p---- -n---a-----i-n-dig. O-- h-- p---- e- s-------- n----- O-s h-t p-z-a e- s-a-h-t-i n-d-g- --------------------------------- Ons het pizza en spaghetti nodig. 0
Ko mums dar reikia? Wa- -e----s -o-ig? W-- h-- o-- n----- W-t h-t o-s n-d-g- ------------------ Wat het ons nodig? 0
Mums reikia morkų ir pomidorų sriubai. O---h-----rte-s-e- ta-at-es-v---d-e s-p no--g. O-- h-- w------ e- t------- v-- d-- s-- n----- O-s h-t w-r-e-s e- t-m-t-e- v-r d-e s-p n-d-g- ---------------------------------------------- Ons het wortels en tamaties vir die sop nodig. 0
Kur yra prekybos centras? Waa---s -- --per-a--? W--- i- ’- s--------- W-a- i- ’- s-p-r-a-k- --------------------- Waar is ’n supermark? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Medijos ir kalba

Įtaką mūsų kalbai daro ir medijos. Ypač svarbios šiuo atveju yra naujosios medijos. Trumposios žinutės, elektroniniai laiškai ir interneto pokalbiai sukūrė nuosavą kalbą. Žinoma, kiekvienos šalies medijų kalba skiriasi. Tačiau tam tikri bruožai yra būdingi visoms medijų kalboms. Vartotojams visų svarbiausias yra greitis. Nors bendraujama rašant, norime, kad bendravimas būtų gyvas. Tai reiškia, kad apsikeisti informacija norime kuo greičiau. Todėl imituojame tikrą pokalbį. Taip mūsų kalba įgauna šnekamąjį pobūdį. Žodžiai ir sakiniai dažnai yra trumpinami. Paprastai nėra laikomasi gramatikos ir skyrybos taisyklių. Mūsų rašyba tampa laisvesnė, kartais visiškai pamirštame prielinksnius. Medijų kalba jausmus išreiškiame gana retai. Tam labiau mėgstame naudoti vadinamąsias šypsenėles. Tai simboliai, rodantys, kaip mes jaučiamės atitinkamą akimirką. Taip pat egzistuoja atskiri trumpųjų žinučių ir internetinių pokalbių kodai. Dėl šios priežasties medijų kalba yra labai redukuota. Tačiau visi vartotojai ją naudoja panašiai. Tyrimai parodė, kad išsilavinimas ar intelektas neturi jokios reikšmės. Medijų kalbą ypač mėgsta naudoti jaunuoliai. Dėl to kritikai mano, kad mūsų kalbai gresia pavojus. Mokslas į šį fenomeną žvelgia ne taip pesimistiškai. Mat vaikai gali atskirti kada ir kaip reikia rašyti. Ekspertai mano, kad naujoji medijų kalba netgi turi privalumų. Ji gali padėti vystytis vaikų kalbos įgūdžiams ir kūrybingumui. Be to, šiais laikais rašoma daug daugiau laiškų – ne įprastų, o elektroninių! Dėl to labai džiaugiamės!